Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ ir Ūkio ministerija šiandien pasirašė ketinimų protokolą dėl informacinių technologijų centro steigimo Lietuvoje.

Ketinimų protokolą pasirašęs ūkio ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos tikslas – tapti Baltijos jūros regiono paslaugų centru, ir ketinimų protokolas su „Barclays“ yra pirmasis žingsnis į šį tikslą. „Sieksime, kad 2015 m. trečdalį mūsų eksporto sudarytų būtent paslaugų eksportas. Turime eksportuoti ne pigias prekes, o žinias. Priklausome vienam inovatyviausių regionų pasaulyje, ir tam, kad taptume reikšminga jos dalimi, dabartinę žemos pridėtinės vertės ekonomiką keisime aukštos pridėtinės vertės produktais bei inovacijomis“, -- sakė D. Kreivys.

Vilniuje birželio 10 – 11 d. vykusiame Pasauliniame tiesioginių investicijų forume („WORLD FORUM for Direct Investment 2009“) daugiau nei 150 verslo lyderių patvirtino, kad palankiausiai sektoriai investicijoms – paslaugos, informacinės technologijos ir gamtos mokslai.

„Tarptautinių kompanijų vadovai, miestų ir regionų atstovai iš įvairių pasaulio šalių, užsienio valstybių prekybos rūmų ir asociacijų nariai, nekilnojamo turto vystymo bendrovių, teisinių ir konsultavimo įmonių atstovai teigia, kad nors laikai ir nelengvi, išlieka daugybė investavimo galimybių. Lietuvoje verslininkams palankiausia investuoti į paslaugų centrus, gamybą ar aukštą pridėtinę vertę kuriančias sektorius“, - sako renginį drauge su ,,Red Hot Locations“ organizavusios Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinis direktorius Mantas Nocius.

2008 metų lapkritį UAB „Megalogika“ Vilniuje įkūrė techninės plėtros skyrių, kurio tikslas – teikti IT pagalbą ir interneto sprendimus nevyriausybinio sektoriaus organizacijoms.  Tai, kol kas unikalus atvejis Lietuvoje, kai įmonės padalinys orientuojasi išskirtinai į darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis, nekomercinių projektų autoriais ir teikią visą IT paslaugų spektrą: nuo kompiuterių taisymo iki interneto svetainių kūrimo. Orientuojamasi į žemas paslaugų kainas, „best practices“ taikymą, IT pritaikymą kasdieninių užduočių įgyvendinime, internetinių mokėjimo sistemų pritaikymą paramos gavimui.

UAB „Megalogika“ siekia išskirti ir spręsti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria trečiojo sektoriaus organizacijos: nepakankama IT ūkio priežiūra, lėšų trūkumas, neturėjimas, su kuo pasikonsultuoti IT klausimais. Dauguma nevyriausybinių organizacijų vykdo socialinę veiklą,  sprendžia opias visuomenės problemas, o kompiuteris tampa kasdieniu jų darbo įrankiu, informacijos sklaidos ir bendradarbiavimo priemone. Organizacijoms ypač aktualu gebėti naudotis specialiais sklaidos kanalais, kad jų informacija pasiektų „interneto kartą“.  
Todėl, esant galimybei, siūloma naudotis nemokamomis alternatyvomis komercinei programinei įrangai, išnaudoti antros kartos interneto (Web 2.0) technologijas, sumažinti informacinėms technologijoms skiriamas išlaidas, padedama ieškoti rėmėjų, galinčių atnaujinti IT įrangą. 

Kompanija „Baltnetos komunikacijos“, atlikusi perduodamo interneto srauto tyrimą, nustatė, kad 28 proc. visų duomenų perduoda įmonės, prekiaujančios kompiuteriais ir teikiančios jų aptarnavimo paslaugas, 25 proc. – architektūros ir projektavimo, 22,5 proc. – reklamos, 3,3 proc. – leidybos paslaugų įmonės ir leidyklos.

Anot bendrovės, pasirodė, kad valstybinis sektorius nėra „rajus“ ir perduoda 2,5 proc. visų duomenų. Tyrimui buvo panaudotas bendras vieno mėnesio „Baltnetos komunikacijos“ tiekiamu interneto ryšiu perduodamų duomenų kiekis, kuris palygintas su atskirų įmonių persiunčiamais informacijos srautais.

Tyrimas parodė, kad vienas įmonės, prekiaujančios kompiuteriais ir teikiančios jų aptarnavimo paslaugas, darbuotojas per mėnesį išsiunčia ir atsisiunčia 15,6 gigabaitus (GB) duomenų, atitinkamai architektūros ir projektavimo – 13,9 GB, reklamos – 12,5 GB, leidyklų ir leidybos paslaugų – 1,8 GB, o valstybinio sektoriaus – 1,3 GB.

Kompiuterių saugumo sprendimų bendrovė „McAfee“ pranešė nustačiusi pačius pavojingiausius interneto paieškos raktažodžius. Juos įrašę vartotojai labiausiai rizikuoja užkrėsti savo kompiuterį virusais ir šnipinėjimo programomis, paslėptais paieškos rezultatuose nurodytuose tinklalapiuose.

Bendrovė atliko tyrimą ir patikrino 2658 populiariausių paieškos raktažodžių, pateiktų „Google“, „Yahoo!“, „Live“, AOL ir „Ask.com“ paieškos sistemoms, rezultatų „atsparumą virusams“. Iš viso buvo ištirta apie 413 000 nurodytų tinklalapių adresų.

Paaiškėjo, kad labiausiai pasigauti virusą, kitą piktybinį kodą ar patekti į „sufalsifikuotą“ tinklalapį rizikuoja populiarių dainų tekstų internete ieškantys žmonės.

Daugiau nei 70 proc. šalies įmonių neturi jokios informacinių technologijų saugumo politikos, nors kas trečioje kompiuterių virusai ir kitokie pažeidimai sugadino įrangą, sutriko normali komercinė veikla, kas dešimta patyrė duomenų vagystę arba jie buvo sugadinti. Tokią statistiką yra užfiksavusi Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Tiek bendrovės, tiek pavieniai interneto vartotojai dažniausiai skundžiasi nepageidaujamais elektroniniais laiškais (brukalais) ir virusais. Pastarieji dažniau puola gyventojus, o vadinamasis spamas – įmones.