<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Lietuva InterNETe, Lietuvos IT ir verslo naujienos, Lietuvos katalogas &#187; Inovacijos</title>
	<atom:link href="http://www.e-lietuva.net/category/inovacijos/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.e-lietuva.net</link>
	<description>IT projektai, Inovacijos, Įmonių katalogas, IT verslas, IT Naujienos, IT straipsniai, IT forumas, Lietuvos naujienos</description>
	<lastBuildDate>Fri, 03 Feb 2012 18:37:12 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.3.1</generator>
		<item>
		<title>Išleista lietuviška .dwg formato CAD programinės įrangos Bricscad V12 (Windows) versija</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2012/01/17/isleista-lietuviska-dwg-formato-cad-programines-irangos-bricscad-v12-windows-versija/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2012/01/17/isleista-lietuviska-dwg-formato-cad-programines-irangos-bricscad-v12-windows-versija/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 Jan 2012 10:43:41 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Mokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[.dwg]]></category>
		<category><![CDATA[Bricscad V12]]></category>
		<category><![CDATA[CAD]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=726</guid>
		<description><![CDATA[2012.01.03 išleista lietuviška .dwg formato CAD programinės įrangos Bricscad V12 (Windows) versija. Bricscad apjungia sumanų 3D tiesioginį modeliavimą su įprastu 2D savybių rinkiniu į .dwg aplinką. Jis taip pat palaiko šimtus trečių šalių plėtinių. Naujoji V12 versija siūlo tiesioginį modeliavimą .dwg aplinkoje, be konvertavimo. Taip pat galima kurti 3D sąvaržas modeliui ir taip jį pilnai [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>2012.01.03 išleista lietuviška .dwg formato CAD programinės įrangos<br />
Bricscad V12 (Windows) versija.</p>
<p>Bricscad apjungia sumanų 3D tiesioginį modeliavimą su įprastu 2D savybių<br />
rinkiniu į .dwg aplinką. Jis taip pat palaiko šimtus trečių šalių<br />
plėtinių. Naujoji V12 versija siūlo tiesioginį modeliavimą .dwg<br />
aplinkoje, be konvertavimo. Taip pat galima kurti 3D sąvaržas modeliui<br />
ir taip jį pilnai kontroliuoti.<br />
<span id="more-726"></span><br />
Daugiau apie Bricscad lietuviškai: <a href="http://www.bricsys.lt/" target="_blank">http://www.bricsys.lt</a><br />
Parsisiųsti nemokamą lietuvišką bandomąją versiją:<br />
<a href="http://www.bricsys.com/open/common/download.jsp?p=BCAD&amp;l=lt_LT&amp;site=370&amp;ref=454" target="_blank">http://www.bricsys.com/open/common/download.jsp?p=BCAD&amp;l=lt_LT&amp;site=370&amp;ref=454</a></p>
<p>Oficialus pranešimas spaudai išleidžiant anglišką Bricscad V12 versiją<br />
<a href="http://www.bricsys.lt/common/news.jsp?item=444" target="_blank">http://www.bricsys.lt/common/news.jsp?item=444</a></p>
<p>Bricscad V11 taip pat veikia ir Linux OS, jau ruošiamasi išleisti V12<br />
versiją.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2012/01/17/isleista-lietuviska-dwg-formato-cad-programines-irangos-bricscad-v12-windows-versija/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Europoje populiarėja bekontakčiai mokėjimo terminalai</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/12/28/europoje-populiareja-bekontakciai-mokejimo-terminalai/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/12/28/europoje-populiareja-bekontakciai-mokejimo-terminalai/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 28 Dec 2011 11:39:35 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[bekontakčiai mokėjimo terminalai]]></category>
		<category><![CDATA[Bekontaktės technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[point]]></category>
		<category><![CDATA[point grupe]]></category>
		<category><![CDATA[Point Transaction Systems]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=701</guid>
		<description><![CDATA[Daugėja galimybių atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų, populiariausia tokio atsiskaitymo priemonė Europoje šiuo metu yra vadinamosios bekontaktės atsiskaitymo technologijos, kuriomis naudojantis atsiskaitymas vyksta labai paprastai – prie atsiskaitymo aparato tereikia pridėti kortelę, nereikia vesti PIN kodo. Elektroninių atsiskaitymų sprendimų lyderės Europoje „Point Transaction Systems” atstovai įsitikinę, kad bekontaktės technologijos išpopuliarės ir Baltijos šalyse. Bekontakčiai mokėjimų sprendimai [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://www.e-lietuva.net/2011/12/28/europoje-populiareja-bekontakciai-mokejimo-terminalai/bekontaktes_technologijos1/" rel="attachment wp-att-704"><img src="http://www.e-lietuva.net/wp-content/uploads/2011/12/bekontaktes_technologijos1-500x421.jpg" alt="" title="bekontaktes_technologijos1" width="500" height="421" class="alignnone size-medium wp-image-704" /></a></p>
<p>Daugėja galimybių atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų, populiariausia tokio atsiskaitymo priemonė Europoje šiuo metu yra vadinamosios bekontaktės atsiskaitymo technologijos, kuriomis naudojantis atsiskaitymas vyksta labai paprastai – prie atsiskaitymo aparato tereikia pridėti kortelę, nereikia vesti PIN kodo. Elektroninių atsiskaitymų sprendimų lyderės Europoje „Point Transaction Systems” atstovai įsitikinę, kad bekontaktės technologijos išpopuliarės ir Baltijos šalyse.<br />
<span id="more-701"></span><br />
Bekontakčiai mokėjimų sprendimai nėra įdiegti senesnės kartos mokėjimų terminaluose, tai – visiškai naujos technologijos.  Svarbiausias jų pranašumas – klientų aptarnavimo greitis. </p>
<p>	„Bekontakčiai mokėjimai atliekami paprastai, greitai, yra idealiai pritaikyti nedideliems kasdieniams pirkiniams įsigyti”, – pasakoja „Point” vadovas Baltijos šalyse Agris Štikansas. „Pirkėjams sandoris, atliekamas vienu prisilietimu, reiškia, jog jie kiekvieną dieną sutaupo laiko. Svarbiausi prekybininkų pasiekimai, naudojantis bekontaktėmis technologijomis, – tai trumpesnės eilės, galimybė aptarnauti žymiai daugiau žmonių, o to pasekmė – patenkinti klientai ir sandorių skaičiaus didėjimas”, – tęsia Agris Štikansas.</p>
<p>	Šie sprendimai yra skirti sandoriams, neviršijantiems tam tikros sumos, – šiuo metu Didžiojoje Britanijoje tokia suma yra 15 svarų, Latvijoje ji galėtų būti 10 latų, Lietuvoje – 30 litų, Estijoje – apie 15 eurų.<br />
Klientui tereikia prie terminalo pridėti kortelę, turinčią bekontaktę funkciją arba piniginę, kurioje yra ši kortelė, ir mokėjimas bus atliktas iš karto, neįvedant PIN kodo. Jeigu pirkinio suma didesnė, atsiskaitymas vyksta standartine lustine kortele įvedant PIN kodą.</p>
<p>	Agris Štikansas atkreipia dėmesį į riziką su kuria galima susidurti naudojantis bekontakčio mokėjimo paslauga: „Naudodamiesi bekontaktėmis kortelėmis, pirkėjai patys turi būti labai atsargūs, nes praradus kortelę ar jos pavogimo atveju piniginiai nuostoliai bus padalinti bankui ir kortelės savininkui.”</p>
<p>	„Kalbant apie pačių terminalų saugumą, visa „Point” grupės POS programinė įranga atitinka PA-DSS standartą, vadinasi, visi rinkoje esantys prietaisai pagal šiai sričiai keliamus pačius aukščiausius saugumo reikalavimus apsaugo kortelių naudotojų informaciją ir informacijos nutekinimui ypač jautrius kortelių autorizavimo duomenis”, – komentuoja „Point” filialo vadovas Lietuvoje Daivaras Naujokaitis.</p>
<p>Pagrindinė problema, su kuria susiduria didesnė dalis siekiančių įdiegti bekontaktes technologijas yra pirminės investicijos. </p>
<p>„Tenka investuoti į naujas  sistemas, infrastruktūrą. Į šį procesą yra įtraukta dauguma rinkos dalyvių, reikia susitarti dėl visiems palankių sąlygų, todėl tai gali užtrukti. Tai – vienas minusų, kuriais pasižymi maža Baltijos šalių rinka, kita vertus, būtent dėl nedidelės rinkos nesunku mokyti žmones naudotis naujovėmis. Todėl vertinant esamus pasiekimus, vis daugiau mažmenininkų ir Baltijos šalyse norės įdiegti bekontakčius mokėjimų terminalus“, &#8211; teigia Agris Štikansas.<br />
„Point Transaction Systems” Didžiosios Britanijos filialas praneša, kad, ruošiantis 2012 metų olimpinėms žaidynėms, bendradarbiaujant su VISA ir „Barclays” bankais, šie terminalai jau įrengti daugiau negu 20 tūkstančių prekybos vietų.<br />
Bekontaktės <a href="http://www.e-lietuva.net/category/technologijos-2/">technologijos</a> Didžiojoje Britanijoje taip pat jau naudojamos, pavyzdžiui, greito maisto restoranuose „McDonald’s” ir Londono miesto taksi automobiliuose. Baltijos šalyse bekontakčių technologijų panaudojimo pavyzdžiai yra: elektroninis bilietas Latvijoje ir „Mokipay” mobiliųjų mokėjimų sistema Lietuvoje.<br />
<!--more--><br />
<strong>Apie „Point“ grupę:</strong></p>
<p> „Point“ grupė padeda klientams Šiaurės Europoje, Baltijos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje vykdyti daug produktyvesnį prekių ir paslaugų pardavimą, teikdama pažangius ir saugius mokėjimo kortelių sprendimus. Kiekvieną dieną „Point“ apdoroja daugiau nei 7 milijonus saugių atsiskaitymų, grupė aptarnauja virš 630 000 atsiskaitymo terminalų. „Point“ klientai yra įvairūs – nuo stambių mažmeninės prekybos įmonių iki smulkių nepriklausomų mažmenininkų ir elektroninės prekybos svetainių. Daugiau nei 800 darbuotojų turinti grupė šiuo metu veikia Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Islandijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Norvegijoje ir Švedijoje.<br />
„Point” Lietuvoje veikia nuo 2009 m. ir vietinėje rinkoje užima lyderės pozicijas elektroninių atsiskaitymų sprendimų srityje. </p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/12/28/europoje-populiareja-bekontakciai-mokejimo-terminalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Locatory.com &#8211; žengia į aviacijos atsarginių detalių rinką</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/06/21/locatory-com-zengia-i-aviacijos-atsarginiu-detaliu-rinka/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/06/21/locatory-com-zengia-i-aviacijos-atsarginiu-detaliu-rinka/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 21 Jun 2011 06:24:58 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetiniai projektai]]></category>
		<category><![CDATA[IT verslas]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[aviacijos detaliu paiesku sistema]]></category>
		<category><![CDATA[Locatory]]></category>
		<category><![CDATA[Locatory.com]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=608</guid>
		<description><![CDATA[Aviacijoje veikiančios pasaulinės verslo įmonės nuo šiol galės sutrumpinti detalių tiekimo liniją ir operatyviau išspręsti jų pristatymą. Nauja, patogi ir operatyvi elektroninio verslo, aviacijos detalių paieškos ir sandėrių sudarymo interneto svetainė Locatory.com birželio 17 d. oficialiai pradėjo veiklą pasaulio aviacijos rinkoje. Platforma yra aktuali oro linijų, orlaivių priežiūrą vykdančių, detalių gamintojų ir platintojų, variklius ir [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Aviacijoje veikiančios pasaulinės verslo įmonės nuo šiol galės sutrumpinti detalių tiekimo liniją ir operatyviau išspręsti jų pristatymą. Nauja, patogi ir operatyvi elektroninio verslo, aviacijos detalių paieškos ir sandėrių sudarymo interneto svetainė Locatory.com birželio 17 d. oficialiai pradėjo veiklą pasaulio aviacijos rinkoje.<br />
<span id="more-608"></span><br />
Platforma yra aktuali oro linijų, orlaivių priežiūrą vykdančių, detalių gamintojų ir platintojų, variklius ir detales remontuojančių kompanijų atstovams bei kitiems pasaulinės aviacijos rinkos dalyviams.</p>
<p>Locatory.com yra pirmoji interneto svetainė, kurioje galima ieškoti, pirkti bei parduoti ne tik Vakaruose, tačiau ir Rusijoje sukonstruotas orlaivių atsargines dalis. Vartotojams bus suteikta galimybė analizuoti atsarginių detalių rinką, užmegzti naujus verslo ryšius bei naudotis rinkodaros priemonėmis reprezentuojant savo įmonę internete.</p>
<p>„Tyrimų duomenimis, atskirų orlaivių tipo detalių poreikis augančiose rinkose siekia beveik 50 proc. Locatory.com yra pasaulinio masto interneto svetainė pritaikyta aviacijos rinkos reikmėms. Svetainė orientuota ne tik į Šiaurės Amerikos ar Europos didžiųjų rinkų tiekėjus bei pirkėjus, tačiau ir į augančius regionus, tokius kaip Rusija, NVS šalys, Rytų Europa, Indija, Afrika ir Brazilija. Vienas iš Locatory.com tikslų –  įtraukti šių regionų klientus į bendrą pasaulinę rinką kartu išplečiant atsarginių detalių duomenų bazę. Plečiant regioninių vartotojų tinklą, atsargines detales bus galima įsigyti arčiau namų, tai, be abejo, sumažins gabenimo ir muitinės išlaidas“, &#8211; teigia Locatory.com vadovas Žilvinas Sadauskas. </p>
<p>Locatory.com interneto svetainė prieinama anglų, rusų, ispanų, prancūzų, portugalų, vokiečių bei kinų kalbomis. Aviacijos atsarginių detalių interneto svetainė pasižymi įdiegtomis specialiomis funkcijomis, kurios užtikrins paprastesnę komunikaciją, sprendimų priėmimą bei verslo kontaktų plėtrą. Interneto svetainė buvo sukurta siekiant glaudžiai integruoti statistinius modulius, leisiančius analizuoti darbo bei pardavimų efektyvumą, kaupti duomenų bazes bei analizuoti rinką. Locatory.com leidžia neribotai naudotis tokiomis funkcijomis kaip detalių talpinimu ir paieška, užklausimais ar asmeninių profilių kūrimu.</p>
<p> „Locatory.com pasižymi minimalistiniu, tačiau ergonomišku dizainu. Locatory.com interneto svetainė patogi visiems, kartu ir mažiau suprantantiems apie techninius aspektus vartotojams. Siekiant skatinti individualią komunikaciją tarp pardavėjų ir pirkėjų, kiekvienas klientas gali susikurti profesionalų profilį ar įmonės interneto puslapį su visa kontaktine informacija. Taupydami savo klientų laiką, Locatory.com pateikia įrankius paprastesniam informacijos atnaujinimui bei operatyviam identifikavimui, kurioje pasaulio vietoje galima rasti atsargines detales.  Taip pat Locatory.com siūlo ir unikalų sprendimą užklausimų paskirstymui tarp kompanijos vadybininkų ir atsakymų laiko optimizavimui”,  &#8211; teigia Ž.Sadauskas.</p>
<p>Locatory.com priklauso aviacijos verslo įmonių grupei „Avia Solutions Group“, teikiančiai kompleksinius aviacijos paslaugų sprendimus. Pasak Ž.Sadausko, tai suteikia daugiau galimybių dirbti su didžiausiomis Rusijos ir NVS šalių oro linijų kompanijomis bei plėtoti partnerių tinklą sparčiai besivystančiose šalyse. „Pasinaudodami „Avia Solutions Goup“ patirtimi, suprantame klientų poreikius besivystančiuose regionuose. Esame tikri, jog Locatory.com sulauks didelio susidomėjimo, kadangi interneto svetainė skirta įsitvirtinti regioninėse rinkose bei apima palankesnius prenumeratos pasirinkimus klientams iš įvairių regionų”,  &#8211; pastebi Ž.Sadauskas.</p>
<p><strong>Apie Locatory.com:</strong></p>
<p>Locatory.com – internetinė orlaivių atsarginių dalių svetainė, kurioje aviacijos ekspertai greitai ir lengvai gali ieškoti, pirkti ir parduoti lėktuvų dalis, reklamuoti savo paslaugas bei užmegzti naujus verslo ryšius. Skirtingai nuo kitų konkuruojančių atsarginių dalių interneto svetainių, Locatory.com didžiausią dėmesį skiria besivystančioms rinkoms, siekdama sujungti išsivysčiusias ir augančias rinkas bei stipriai savo veiklą orientuodama į tokius regionus kaip Rusija, NVS, Indija, Kinija, Afrika ir Pietų Amerika. Locatory.com priklauso  aviacijos verslo įmonių grupei „Avia Solutions Group“, jau daugiau kaip 20 metų pasauliniu mastu teikiančiai kompleksinius aviacijos paslaugų sprendimus. Daugiau apie Locatory.com galite rasti apsilankę naujoje interneto svetainėje www.locatory.com. </p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/06/21/locatory-com-zengia-i-aviacijos-atsarginiu-detaliu-rinka/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>UAB E-verslo klasteris planuoja sukurti daugiafunkcinių paslaugų sistemą</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/05/25/uab-e-verslo-klasteris-planuoja-sukurti-daugiafunkciniu-paslaugu-sistema/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/05/25/uab-e-verslo-klasteris-planuoja-sukurti-daugiafunkciniu-paslaugu-sistema/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 25 May 2011 08:08:06 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[IT verslas]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[E-verslo klasteris]]></category>
		<category><![CDATA[klasteriai. klasteris]]></category>
		<category><![CDATA[verslo klasteriai]]></category>
		<category><![CDATA[verslo klasteris]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=574</guid>
		<description><![CDATA[Lietuvoje integruotų e-paslaugų sistema žengia savo pirmuosius žingsnius – Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) pasirašytos dvi finansavimo ir administravimo sutartys su UAB „E-verslo klasteris“, kuri įgyvendina du projektus pagal priemonę „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“. Projektų įgyvendinimui yra skirtas beveik 7 mln. litų ES struktūrinių fondų finansavimas. UAB „E-verslo klasteris&#8221; planuoja sukurti daugiafunkcinių paslaugų sistemą, [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Lietuvoje integruotų e-paslaugų sistema žengia savo pirmuosius žingsnius – Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) pasirašytos dvi finansavimo ir administravimo sutartys su UAB „E-verslo klasteris“, kuri įgyvendina du projektus pagal priemonę „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“. Projektų įgyvendinimui yra skirtas beveik 7 mln. litų ES struktūrinių fondų finansavimas.<br />
<span id="more-574"></span><br />
UAB „E-verslo klasteris&#8221; planuoja sukurti daugiafunkcinių paslaugų sistemą, kuri įgalintų viena kortele užtikrinti daugelį funkcijų: e-piniginė – greitas ir pigus atsiskaitymas už filmus, muziką, žaidimus, horoskopus, maisto automatuose, valgyklose ir pan.; transporto bilietai – nuolatiniai ir kartiniai bilietai autobusams, troleibusams, mikroautobusams, funikulieriui, geležinkeliui, apmokėjimas už parkavimą, bilietai į renginius (kiną, koncertą), nuolaidų taškai, dovanų kuponai, darbuotojo (studento, mokinio) pažymėjimas, vizitinė kortelė, komunalinių mokesčių apmokėjimas, viešosios paslaugos (elektroninis parašas).</p>
<p>Bendrovė numato suburti platesnį bendrus interesus turinčių įmonių ratą ir suformuoti klasterio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūrą: įrengti mokslinių tyrimų bei mokymo centrus, kuriuose bus įgyvendinami bendri klasterio narių MTTP projektai, kaupiamos žinios apie e-paslaugų rinkas bei technologijas, plėtojama atvirų standartų e-paslaugų sistema. Be to ketinama atlikti išsamius e-paslaugų technologijų, teisinius ir rinkos tyrimus, organizuoti e-paslaugų verslo mokymus, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius bendradarbiavimo ryšius.</p>
<p>Įgyvendinus projektą tikimasi sukurti naujus produktus ir <a href="http://www.e-lietuva.net/2010/10/21/paslaugos-internete/">paslaugas</a>, sumažinti paslaugų ir produktų kaštus, padidinti konkurencingumą ir e-paslaugų verslo efektyvumą, užtikrinti didesnį gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų populiarumą.</p>
<p>Pasak projekto vykdytojų, daugiafunkcinės e-paslaugų sistemos plėtra Lietuvoje pasieks ne tik miestų, bet ir kaimo gyventojus, bet ir prisidės prie socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/05/25/uab-e-verslo-klasteris-planuoja-sukurti-daugiafunkciniu-paslaugu-sistema/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Puslapis apie ekologišką energiją</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/05/14/puslapis-apie-ekologiska-energija/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/05/14/puslapis-apie-ekologiska-energija/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 14 May 2011 11:14:57 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Internetiniai projektai]]></category>
		<category><![CDATA[Mokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[ekologiska energija]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=554</guid>
		<description><![CDATA[Pažangių technologijų kūrimas ir plėtojimas sparčiai juda į priekį. Jau gan seniai sukurtos alternatyvos dabartiniams energijos šaltiniams, tačiau jų naudojimas ne plinta taip sparčiai, kaip norėtųsi. Jau kurį laiką galėjome važinėti elektra varomais automobiliais, būstus šildyti ir elektros energijos buitinėms reikmėms išgauti saulės baterijų ar vėjo generatorių pagalba. Kas trukdo alternatyvių energijos šaltinių plėtrai Lietuvoje [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Pažangių technologijų kūrimas ir plėtojimas sparčiai juda į priekį. Jau gan seniai sukurtos alternatyvos dabartiniams energijos šaltiniams, tačiau jų naudojimas ne plinta taip sparčiai, kaip norėtųsi. Jau kurį laiką galėjome važinėti elektra varomais automobiliais, būstus šildyti ir elektros energijos buitinėms reikmėms išgauti saulės baterijų ar vėjo generatorių pagalba. Kas trukdo alternatyvių energijos šaltinių plėtrai Lietuvoje ir pasaulyje? Kokias naujas energijos gavimo technologijas jau dabar  galime naudoti kasdieniniame gyvenime?<br />
<span id="more-554"></span><br />
Apie visa tai ir kviečiame diskutuoti naujame internetiniame puslapyje &#8211; <a href="http://www.ekologiskaenergija.lt">www.ekologiskaenergija.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/05/14/puslapis-apie-ekologiska-energija/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>AMD Radeon HD 6990 &#8211; galingiausia vaizdo plokštė pasaulyje</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/03/13/amd-radeon-hd-6990-galingiausia-vaizdo-plokste-pasaulyje/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/03/13/amd-radeon-hd-6990-galingiausia-vaizdo-plokste-pasaulyje/#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 13 Mar 2011 11:14:11 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[amd]]></category>
		<category><![CDATA[AMD Radeon HD 6990]]></category>
		<category><![CDATA[amd vaizdo plokstes]]></category>
		<category><![CDATA[GeForce GTX 590]]></category>
		<category><![CDATA[nVidia]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=497</guid>
		<description><![CDATA[2011 kovo 8 dieną prekyboje pasirodė naujausia ir galingiausia pasaulyje AMD Radeon HD 6990 vaizdo plokštė. Šio naujo technologinio įrenginio kaina yra apie 1700 litų (700 dolerių). Akivaizdu, kad kol kas retas (ypatingai Lietuvoje) kas gali sau leisti įsigyti tokią prekę, juolab, kad kasdieninėms reikmės tokių galingų vaizdo plokščių žmonėms nereikia (išskyrus IT specialistus ir [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>2011 kovo 8 dieną prekyboje pasirodė naujausia ir galingiausia pasaulyje <strong>AMD Radeon HD 6990</strong> vaizdo plokštė. Šio naujo technologinio įrenginio kaina yra apie 1700 litų (700 dolerių). Akivaizdu, kad kol kas retas (ypatingai Lietuvoje) kas gali sau leisti įsigyti tokią prekę, juolab, kad kasdieninėms reikmės tokių galingų vaizdo plokščių žmonėms nereikia (išskyrus IT specialistus ir video žaidimų mėgėjus).</p>
<p>Greitu laiku panašaus galingumo, spartumo vaizdo plokštę turėtų išleisti ir konkuruojanti gamintoja &#8211; nVidia. Jos produktas vadinsis GeForce GTX 590.<br />
<span id="more-497"></span><br />
Vartotojo video apie AMD Radeon HD 6990:</p>
<p><iframe title="YouTube video player" width="500" height="390" src="http://www.youtube.com/embed/8xanF38jfho" frameborder="0" allowfullscreen></iframe></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/03/13/amd-radeon-hd-6990-galingiausia-vaizdo-plokste-pasaulyje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Išmanieji telefonai</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2010/12/16/ismanieji-telefonai/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2010/12/16/ismanieji-telefonai/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 16 Dec 2010 09:49:28 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Mokslas]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[apple kompanija]]></category>
		<category><![CDATA[elektroninis pastas]]></category>
		<category><![CDATA[geriausias ismanusis telefonas]]></category>
		<category><![CDATA[iphone]]></category>
		<category><![CDATA[ismanieji telefonai kainos]]></category>
		<category><![CDATA[ismanusis telefonas]]></category>
		<category><![CDATA[parduodu ismanuji telefona]]></category>
		<category><![CDATA[pigiausi ismanieji telefonai]]></category>
		<category><![CDATA[smartas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=420</guid>
		<description><![CDATA[Išmanieji telefonai (smartphones) &#8211; tai neabejotinai šiuo metu populiariausi ir geidžiamiausi telefonai jaunimo tarpe. Paaugliai šią technologinę naujovę laiko mados, prestižo ir prabangos daiktu, nes vis tik jo kaina yra tokia, kad ne kiekvienas gali sau leisti tokį telefoną įsigyti. Pažangiausių išmaniųjų telefonų kainos prasideda nuo 2000 litų, tačiau senesnių ir paprastesnių tokio tipo telefonų [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><a href="http://www.e-lietuva.net/wp-content/uploads/2010/12/ismanusis-telefonas.jpeg"><img src="http://www.e-lietuva.net/wp-content/uploads/2010/12/ismanusis-telefonas.jpeg" alt="" title="ismanusis-telefonas" width="110" height="148" class="alignleft size-full wp-image-421" /></a>Išmanieji telefonai (smartphones) &#8211; tai neabejotinai šiuo metu populiariausi ir geidžiamiausi telefonai jaunimo tarpe. Paaugliai šią technologinę naujovę laiko mados, prestižo ir prabangos daiktu, nes vis tik jo kaina yra tokia, kad ne kiekvienas gali sau leisti tokį telefoną įsigyti.</p>
<p>Pažangiausių išmaniųjų telefonų kainos prasideda nuo 2000 litų, tačiau senesnių ir paprastesnių tokio tipo telefonų galima nusipirkt ir kur kas už mažesnę sumą.</p>
<p>Išmanieji telefonai pasižymi tuo, jog turi jutiminį ekraną, yra pritaikytas naudotis internetu (ypatingai <a href="http://www.e-lietuva.net/2010/05/22/internetiniai-socialiniai-tinklai/">internetiniais socialiniais tinklais</a> bei elektroniniu paštu), turi navigacinę sistemą (ne visi) bei begales pramogoms skirtų savybių.<br />
<span id="more-420"></span><br />
Pastaruoju metu vis daugiau mobiliųjų telefonų gamintųjų pristato savo išmaniuosius telefonus, tačiau populiariausias šiuo metu tarp išmaniųjų telefonų neabejotinai yra Apple kompanijos sukurtas iphone. Taip pat į šią rinką kaip viesulas įsiveržė ir Sony Ericsson kompanija su savo pažangiais telefonais.</p>
<p>Kuo toliau, tuo į išmaniuosius telefonus įtraukiama vis daugiau įvairių funkcijų, kurios yra aktualios ne tik jaunimui, bet ir kiekvienam pažangioje visuomenėje gyvenančiam žmogui.</p>
<p><em>e-lietuva.net</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2010/12/16/ismanieji-telefonai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>2</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Saulės energijos technologijų gamyba Lietuvoje</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2010/11/25/saules-energijos-technologiju-gamyba-lietuvoje/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2010/11/25/saules-energijos-technologiju-gamyba-lietuvoje/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 25 Nov 2010 12:53:59 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Energetika]]></category>
		<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[IT verslas]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[saules baterijos]]></category>
		<category><![CDATA[saules energijos kaupikliai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=410</guid>
		<description><![CDATA[Lietuva &#8211; maža šalis, tačiau nestokojanti gerų (informacinių, elektrotechnikos, fizikos) technologijų specialistų. Dėl šios priežasties Lietuvoje pradėjo &#8220;dygti&#8221; pažangių technologijų centrai, kuriuose bus gaminamos įvairios saulės energijos technologijos (saulės baterijos, energijos kaupikliai ir kitos technologijos). Šie centrai neabejotinai leis Lietuvos valstybei ir jos specialistams, žengti dar vieną tvirtą žingsnį į priekį, tiek technologine, mokslo, tiek [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Lietuva &#8211; maža šalis, tačiau nestokojanti gerų (informacinių, elektrotechnikos, fizikos) technologijų specialistų. Dėl šios priežasties Lietuvoje pradėjo &#8220;dygti&#8221; pažangių technologijų centrai, kuriuose bus gaminamos įvairios saulės energijos technologijos (saulės baterijos, energijos kaupikliai ir kitos technologijos). </p>
<p>Šie centrai neabejotinai leis Lietuvos valstybei ir jos specialistams, žengti dar vieną tvirtą žingsnį į priekį, tiek technologine, mokslo, tiek ir ekonomine prasme.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2010/11/25/saules-energijos-technologiju-gamyba-lietuvoje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Griežtesnės taisyklės atsiskaitant mokėjimų kortele</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2010/11/23/grieztesnes-taisykles-atsiskaitant-mokejimu-kortele/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2010/11/23/grieztesnes-taisykles-atsiskaitant-mokejimu-kortele/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 23 Nov 2010 13:04:41 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[lustines korteles]]></category>
		<category><![CDATA[mokejimu korteles]]></category>
		<category><![CDATA[pin kodai]]></category>
		<category><![CDATA[pin kodu skaitytuvai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=407</guid>
		<description><![CDATA[Nuo kitų metų pradžios (2011) įsigalios griežtesni reikalavimai atsiskaitant lustine mokėjimų kortele. Saugumo sumetimais priimtas Europos sąjungos reikalavimas, jog nuo minėtos datos žmonės prekybos vietose, kur galima atsiskaityti mokėjimų kortelėmis galės jomis atsiskaityti tik įvesdami PIN kodą į PIN kodų skaitytuvą. Dalis įmonių nuo pat pradžių taikė šias saugumo priemones.]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Nuo kitų metų pradžios (2011) įsigalios griežtesni reikalavimai atsiskaitant lustine mokėjimų kortele. Saugumo sumetimais priimtas Europos sąjungos reikalavimas, jog nuo minėtos datos žmonės prekybos vietose, kur galima atsiskaityti mokėjimų kortelėmis galės jomis atsiskaityti tik įvesdami PIN kodą į PIN kodų skaitytuvą.</p>
<p>Dalis įmonių nuo pat pradžių taikė šias saugumo priemones.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2010/11/23/grieztesnes-taisykles-atsiskaitant-mokejimu-kortele/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Lietuvos valdžios perspektyvose &#8211; IT verslo vystymas</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2010/04/09/lietuvos-valdzios-perspektyvose-it-verslo-vystymas/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2010/04/09/lietuvos-valdzios-perspektyvose-it-verslo-vystymas/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 09 Apr 2010 17:00:59 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[IT verslas]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[aukstoji technologija]]></category>
		<category><![CDATA[aukstosios technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[informacines technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[lietuvos verslo perspektyvos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=281</guid>
		<description><![CDATA[Lietuva negali pasigirti gamtos ištekliais. Pagrindinį turtą kurį turime, tai žmogiškieji ištekliai. O didžiuotis savo specialistais tikrai galime. Tiek Pasaulyje, tiek ir Europoje ypatingai vertinami yra Lietuvos IT specialistai. Nebereikalo vis daugiau užsienio įmonių atidaro savo IT įmonių atstovybes Lietuvoje. Labai džiugu, kad vis daugiau dėmesio šiai sričiai skiria ir Lietuvos valdžia. Kuriami aukštųjų ir [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Lietuva negali pasigirti gamtos ištekliais. Pagrindinį turtą kurį turime, tai žmogiškieji ištekliai. O didžiuotis savo specialistais tikrai galime. Tiek Pasaulyje, tiek ir Europoje ypatingai vertinami yra Lietuvos IT specialistai. Nebereikalo vis daugiau užsienio įmonių atidaro savo IT įmonių atstovybes Lietuvoje. </p>
<p>Labai džiugu, kad vis daugiau dėmesio šiai sričiai skiria ir Lietuvos valdžia. Kuriami aukštųjų ir informacinių technologijų slėniai, kviečiamos užsienio įmonės investuoti į šią sritį ir t.t. Žinoma tas dėmesys galėtų būti ir dar didesnis, nes tai išties galėtų būti Lietuvos &#8220;arkliukas&#8221; atgaivinant valstybės ekonomiką bei pritraukiant vis daugiau užsienio kapitalo į mūsų šalį. </p>
<p>Net ir galingiausių Pasaulio valstybių gamtos ištekliai eina į pabaigą ir akivaizdu, kad greitu metu vis daugiau dėmesio bus skiriama alternatyviems energijos šaltiniams, o informacinės sistemos vaidins vis didesnę rolę valstybių, verslo, viešojo sektoriaus valdyme bei administravime.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2010/04/09/lietuvos-valdzios-perspektyvose-it-verslo-vystymas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>

