Labai džiugu, kad vis daugiau dėmesio šiai sričiai skiria ir Lietuvos valdžia. Kuriami aukštųjų ir informacinių technologijų slėniai, kviečiamos užsienio įmonės investuoti į šią sritį ir t.t. Žinoma tas dėmesys galėtų būti ir dar didesnis, nes tai išties galėtų būti Lietuvos “arkliukas” atgaivinant valstybės ekonomiką bei pritraukiant vis daugiau užsienio kapitalo į mūsų šalį.

Net ir galingiausių Pasaulio valstybių gamtos ištekliai eina į pabaigą ir akivaizdu, kad greitu metu vis daugiau dėmesio bus skiriama alternatyviems energijos šaltiniams, o informacinės sistemos vaidins vis didesnę rolę valstybių, verslo, viešojo sektoriaus valdyme bei administravime.

CRM programoje yra daug funkcijų, skirtų pardavimo proceso optimizavimui. Palengvinamas darbas vadybininkams. Automatizuojami pasikartojantys darbai, tokie kaip „pirmasis skambutis“, „pirminis pasiūlymas“ ir pan. Prie kiekvieno kliento nurodomas atsakingas vadybininkas, todėl išnyksta nesusipratimai, koks vadybininkas su kuriuo klientu dirba. Programoje išlieka visa su klientu atliktų darbų istorija, matoma kas buvo kalbėta, kokie pasiūlymai teikti, kokios sutartys pasirašytos. Todėl visas įdirbis su klientu išlieka net ir vykstant darbuotojų rotacijai.

Darbų procesų valdymo įrankis

CRM programa gali būti naudojama kaip darbų procesų valdymo įrankis. Galima sklandžiai deleguoti darbus, paskirstyti juos atsakingiems žmonėms ir gauti automatinį grįžtamąjį ryšį apie darbo rezultatą. Darbų priminimų sistemos ir galutinio termino funkcija padeda atlikti darbus laiku. Naudojant kalendoriaus funkciją, vadovai turi galimybę stebėti vadybininkų užimtumą ir rezultatyvumą. Darbai esantys programoje gali būti sinchronizuojami su mobiliojo telefono kalendoriumi. Taip pat yra įdiegta masinių darbų kūrimo funkcija, kuri leidžia vienu paspaudimu kurti šimtus darbų.

CRM programinis sprendimas „Skytex CRM“

Interneto pagrindu veikianti programa „Skytex CRM“ ypač išsiskiria grafinės vartotojo sąsajos „draugiškumu“. Funkcijos maksimaliai intuityvios, todėl vartotojas labai lengvai ir greitai išmoksta jomis naudotis. Kuriant programą, pirmiausia buvo siekiama išvengti sudėtingumo ir informacijos triukšmo, todėl programoje yra tik toks funkcionalumas, kuris tikrai reikalingas vartotojo darbo metu.
„Skytex CRM“ nuomos atveju, klientas gali pradėti dirbti su programa tą pačią dieną. Nereikia gaišti laiko diegimo ir kitiems paruošiamiesiems darbams. Į programos nuomos kainą įtrauktos ir virtualaus serverio paslaugos, todėl klientui nebereikia rūpintis serverio pirkimu ir priežiūra. Įsigijus programą, suteikiami nemokami 2 val. trukmės apmokymai, programos atnaujinimai ir patobulinimai visą sutarties galiojimo laiką.

„Skytex CRM“ produktas buvo pradėtas platinti 2006 m. mažoms ir vidutinio dydžio ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos kompanijoms.

Pranešime „Naujos kartos asmens tapatybės kortelė – saugus raktas į pažangesnę ateitį“ konferencijos dalyviai supažindinti su ATK gamybos proceso saugumo reikalavimais, kortelėje integruota elektronine atmintimi bei joje įrašoma informacija, taikymo sritimis ir jų apsauga. Taip pat pristatytos ATK esančio elektroninio parašo taikymo sritys bei įranga, reikalinga šių kortelių nuskaitymui.

Šiuo metu Lietuvos gyventojai, turintys naująją ATK, elektroninės valdžios portale (www.epaslaugos.lt) gali deklaruoti gyvenamąją vietą, deklaruoti turtą ir pajamas, naudotis Valstybinio socialinio draudimo paslaugomis, gauti Gyventojų, Hipotekos, Testamentų, Turto arešto aktų, Vedybų sutarčių registrų duomenis, gauti įvairias pažymas ir leidimus, studentai – teikti prašymus gauti valstybės bei valstybės remiamas paskolas, naudotis kitomis paslaugomis. Asmenys, gavę naujos kartos ATK, tačiau neturintys galimybės kompiuteriu ir kortelių nuskaitymo ranga naudotis namuose, tai gali padaryti Viešuosiuose interneto prieigos taškuose (VIPT). Šiuo metu ATK skaitytuvai ir programinė įranga įdiegta visuose viešosiose bibliotekose esančiuose VIPT. Vidaus reikalų ministerija tokiais skaitytuvais papildomai aprūpino 54 VIPT, esančiuose ne viešosiose bibliotekose. Iki šių metų pabaigos skaitytuvai bus įdiegti ir likusiuose ne bibliotekose esančiuose VIPT.

Planuojama, kad nuo šių metų balandžio ATK galės būti naudojamos visose gydymo įstaigose nedarbingumo lapeliams pasirašyti, o nuo liepos bus įdiegtos naujos paslaugos susijusios su transporto priemonių registravimu, vairuotojų pažymėjimų išdavimu, atestatų registro paslaugomis, juridinių asmenų registravimu. Numatoma, kad prie sistemos netrukus prisijungs VĮ „Registrų centras“, ATK teikiamomis galimybėmis naudoti skatinamos gydymo įstaigos, bankai ir kitos organizacijos.

ATK naudojimas taip pat diegiamas Europos Sąjungos lygiu. Sėkmingai atlikti bandomieji darbai su Austrijos sistemomis, vyksta plataus masto bandomieji projektai (STORK) ir su visomis kitomis šalimis turinčiomis elektronines tapatybės korteles.

Šiuo metu Europos Sąjungoje elektronines tapatybes korteles ar kitas analogiškas tapatybės nustatymo priemones naudoja 9 šalys, artimiausiu metu planuoja pradėti diegti dar 7 šalys.

„Mobotix“ verslo plėtros vadovas Šiaurės ir Baltijos šalyse Bo Orbjergas (Bo Ųrbjerg) Baltijos regione mato daug žadančių verslo galimybių. „Matome galimybę pakeisti visą analoginę stebėjimo įrangą skaitmenine, todėl iki 2015 metų tikimės tapti Baltijos šalių rinkos lyderiais. Manau, jog rinka šiam perėjimui jau yra pasiruošusi ir tai nutiks greitai – nuo 2013 metų analoginių sistemų rinkoje likti nebeturėtų“, – sako Bo Orbjergas.

Apsaugos sistemos su integruota nemokama programine įranga
„Mobotix“ stebėjimo sistemose naudojama decentralizuota įrašymo sistema, kuriai reikia mažiau duomenų saugojimo įrangos, be to, nereikia papildomai pirkti nei programinės įrangos sistemai valdyti, nei naudojimo licencijos. Nauja technologija leidžia sutaupyti, lyginant su tradicinėmis vaizdo stebėjimo sistemomis.

„Mes esame vieninteliai rinkoje, siūlantys stebėjimo kameras su integruota duomenų laikmena ir programine įranga, o tai leidžia lengvai ir greitai paruošti sistemą darbui. Dauguma mūsų konkurentų programinę įrangą, duomenų laikmenas, tvirtinimo ar kitas dalis parduoda atskirai, tačiau mums tai paprasčiausiai nepriimtina. Ar Jūs pirktumėte automobilį be ratų ir variklio?“, – stebisi Bo Orbjergas.
Visos „Mobotix“ stebėjimo kameros turi 3 milijonų taškų raiškos objektyvą, ypač tvirtą, praktiško dizaino korpusą. Šioms kameros beveik arba iš viso nereikalinga priežiūra. Dėl šių savybių jos puikiai tinka ne tik dideliems objektams, pvz., oro uostams, bet ir smulkiajam verslui bei privačioms valdoms.

Naujausias „Mobotix“ modelis Q24M turi elegantišką ir ypač kompaktišką kupolo formos korpusą bei pusrutulio formos objektyvą. Pusrutulio formos objektyvo matymo laukas yra 360 laipsnių, todėl vienu metu galima stebėti visą kambarį. Panoramos funkcija apjungia iš keturių šalių matomą vaizdą ir pateikia jį viename ekrane. Didelės raiškos, pusrutulio formos objektyvas ir vidinis skaitmeninis įrašymo įrenginys leidžia matyti visą kambarį tik su viena „Mobotix“ Q24M kamera ir geba saugoti aukštos kokybės įrašus.

Apie kompaniją „Mobotix AG“

„Mobotix AG“ yra didelės raiškos skaitmeninių vaizdo apsaugos kamerų tiekėja Europoje. „Mobotix AG“ akcijomis yra prekiaujama biržoje. Nuo kompanijos įkūrimo Vokietijoje 1999 metais, kompanija tapo pirmaujančia tinklo kamerų technologijos pradininke, o decentralizacijos idėja žymiai sumažino didelės raiškos vaizdo sistemų priežiūros kaštus ir leido užimti lyderės pozicijas šioje rinkoje. Visame pasaulyje „Mobotix“ vaizdo sistemas naudoja ambasados, oro uostai, traukinių stotys, jūrų uostai, degalinės, viešbučiai, greitkeliai.

Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad didžiosios Silicio slėnio IT, rizikos kapitalo bendrovės ir investuotojai aktyviai domisi įvairiomis galimybėmis plėsti savo veiklą Lietuvoje, tačiau Lietuvai reikia dar daug nuveikti aiškinant savo pranašumus. „JAV investicijos pačios neateis, jas reikia atvesti“, – sakė Premjeras. Tam būtina palaikyti nuolatinius ryšius su potencialiais investuotojais ir apsilankymas Silicio slėnyje Kalifornijoje tėra didelio darbo pradžia. „Tačiau pradžia buvo sėkminga“, – pastebėjo Premjeras.

Premjero nuomone, investicijos į IT sektorių ypač svarbios Lietuvai dabar, kai šalis pradeda atsigauti nuo krizės ir „galima ir reikia“ planuoti ilgalaikę Lietuvos strategiją. „Investicijos į IT yra investicijos į Lietuvos ateitį, į mūsų vaikų ateitį“, – kalbėjo Premjeras. Pirmadienį, pirmąją darbo vizito JAV dieną, Premjeras Andrius Kubilius susitiko su IT sektoriaus lyderių „Oracle“, „Cisco“, „HP“ vadovais bei įtakingos rizikos kapitalo grupės „Accel Partners“ nariais.
Premjero A. Kubiliaus darbo vizitas į JAV pagrindinį dėmesį skiria investicijų į Lietuvą pritraukimui ir pratęsia analogišką vizitą į Londoną 2009 m. lapkričio mėnesį. Londone Premjeras lankėsi kartu su finansų ministre Ingrida Šimonyte. Dėl tėvo mirties finansų ministrė nelydėjo Ministro Pirmininko Kalifornijoje, tačiau prisijungs prie Lietuvos delegacijos trečiadienį Niujorke.
Lietuvos Vyriausybės vadovas planuoja tęsti seriją vizitų į svarbiausius pasaulio finansų ir verslo centrus siekiant pritraukti investicijas. Artimiausia tokio pobūdžio kelionė – dalyvavimas USBF metiniame forume Vašingtone gegužės mėnesį (USBF: angl. United States–Baltic Foundation – Jungtinių Valstijų–Baltijos fondas, visuomeninė organizacija, siekianti skatinti JAV kultūros, verslo ir politikos ryšius su Baltijos valstybėmis).
USBF forume planuojama dar kartą susitikti su didžiųjų Silicio slėnio IT bendrovių ir investuotojų atstovais ir aptarti dabar pasiektų susitarimų vykdymą. Planuojama, kad Lietuvos Ministras Pirmininkas A. Kubilius į USBF forumą atvyks kartu su Lietuvos verslininkų delegacija.

Strategija siekiama sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius, kuriant konkurencingą, naujausiomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką.

Lietuvos inovacijų strategija 2010–2020 m. – pirmasis plataus masto ilgalaikis planavimo dokumentas, kuriame įtvirtinti ilgalaikiai inovacijų srities tikslai, uždaviniai ir siektini rezultatai.

„Tikimės, kad įgyvendindami Lietuvos inovacijų strategiją 2010–2020 m. pradėsime vykdyti kryptingą ir sistemingą inovacijų politiką ir pagal Europos inovacijų švieslentę Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas pasieks Europos Sąjungos šalių vidurkį“, – sakė ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas.

Pasak ūkio viceministro, 2008 m. Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas yra 0,29, o ES-27 šalių vidutinis – 0,47. Pagal suminį inovatyvumo indeksą Lietuva lenkė tik Rumuniją, Latviją ir Bulgariją.

Strategijoje koncentruojamasi į esmines, tiesiogiai Lietuvos inovatyvumui įtakos turinčias problemas: nepakankamą žmogiškųjų išteklių ir materialinės bazės kokybę; kūrybingumo ir verslumo stoką privačiame ir viešajame sektoriuje.

Patvirtinus strategiją numatoma rengti jos įgyvendinimo priemonių planus 2010–2014 m., 2014–2017 m. ir 2017–2020 m. laikotarpiams. Strategiją pagal kompetenciją įgyvendins Strategijos įgyvendinimo priemonių planuose nurodyti vykdytojai, taip pat turės galimybę dalyvauti mokslo ir studijų institucijos, savivaldybės ir socialiniai bei ekonominiai partneriai.

Strategijos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą atliks Ūkio ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija. Stebesena ir vertinimas bus atliekamas kasmet.

Lietuvos inovacijų strategijos 2010–2020 m. projektas, kurį parengė Ūkio ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija, bus svarstomas Vyriausybės posėdyje.

Paslaugų kaina nurodoma ne litais, bet santykiniu dydžiu – balais, kurių vertė svyruoja ir priklauso nuo lėšų, surenkamų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Pavyzdžiui, 2009 m. daugumos paslaugų bazinių kainų 1 balas buvo lygus 0,89 lito. Tad žinant paslaugos teikimo metu taikytą balo vertę galima apskaičiuoti, kiek kainavo jūsų gydymas (t. y. kiek lėšų iš PSDF fondo biudžeto sumokėta gydymo įstaigai už paslaugas ar vaistus). Šiuos duomenis kaupia ir teikia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pagal gydymo įstaigų ir vaistinių įrašus.

Kaip prisijungti prie šios sistemos ir naudotis ja išsamiai informuojama VLK interneto svetainėje (www.vlk.lt), taip pat teritorinių ligonių kasų svetainėse.

Investicinius JAV bendrovės planus patvirtinantį ketinimų protokolą pirmadienį pasirašė ūkio ministras Dainius Kreivys.

„Tai pirmoji aukštųjų technologijų investicija Lietuvoje ir labai svarbus investicinis projektas, parodantis, jog Lietuva turi potencialą vystyti aukštą pridėtinę vertę sukuriančias technologijas. Šis projektas padės kurti inovatyvią ekonomiką, paskatins glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako D. Kreivys.

Planuojama, kad mokslinių tyrimų ir technologijų paslaugų ir produktų vystymo centras įsikurs Vilniuje, mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Santara“, čia bus vystoma, gaminama ir aptarnaujama medicininė įranga, kurią kompanija naudoja Europoje. Bendrovė ketina artimai bendradarbiauti su kitomis slėnyje veikiančiomis kompanijomis. Tikimasi, kad „Santaros“ slėnyje palaipsniui susidarys modernių medicininių technologijų ir biotechnologijų klasteris.

Pasak D.Kreivio, šis investicinis projektas svarbus ne tik tuo, kad tai – pirmoji Ūkio ministerijos pastangomis pritraukta investicija aukštųjų technologijų srityje. „Šia investicija pasaulinė kompanija parodo, kad Lietuva turi daug gerų europinio lygio medicinos technikos specialistų ir kad tai viena iš sričių, kur Lietuva gali turėti ilgalaikį pranašumą“, – sako ministras.

Projekto įgyvendinimui bendrovė galės teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrąja tvarka. Jokių kitų – nei finansinių, nei mokestinių – paskatų investuotojui nėra teikiama.

Investicijos yra viena svarbiausių ekonomikos varomųjų jėgų, o tiesioginių užsienio investicijų skatinimas yra labai svarbi sunkmečio įveikimo priemonė, numatyta ir Ūkio ministerijos įgyvendinamame Ekonomikos skatinimo plane. Praėjusiais metais Ūkio ministerijos iniciatyva buvo patvirtinti du stambūs investiciniai projektai.

2009-ųjų lapkritį Ūkio ministerija su ispanų metalo apdirbimo kompanija „Sopena Grupo“ pasirašė ketinimų protokolą dėl aukšto lygio aliuminio gaminių fabriko steigimo Alytaus pramoniniame parke. Numatoma, kad pirmąją produkciją fabrikas pagamins jau 2011 metais.

Spalį įsigaliojo investicijų sutartis tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Barclays Technology Centre Limited“ dėl „Barclays“ technologijų centro steigimo Vilniuje. Sutartimi investuotojas įsipareigojo ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti technologijų centro veiklą ir iki 2011 m. pabaigos įdarbinti ne mažiau kaip 250 aukštos kvalifikacijos technologijų specialistų.

Technologijos

Stipendijas gali gauti kompiuterių mokslų, kompiuterinės inžinerijos, informatikos arba glaudžiai su šiais mokslais susijusių techninės srities studijų programų studentės. Be to, jos privalo turėti ryškių pasiekimų akademinėje srityje.

Galutinis paraiškos bei reikalingų dokumentų pateikimo terminas yra 2010 metų vasario 1 diena. Išsami informacija: http://www.google.com/anitaborg-emea

Informacinis šaltinis: apieLietuva.info

Slėnių plėtros programos yra skirtos esminei studijų, mokslo ir technologijų perdavimo infrastruktūrai Lietuvai svarbiose mokslo ir technologijų srityse sukurti bei įrangai modernizuoti. Pirmieji projektai, kuriems numatyta skirti Europos Sąjungos struktūrinę paramą bus įgyvendinami slėniuose, kurių proveržio kryptys: mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, biomedicininė inžinerija, informacinės ir komunikacinės technologijos, biotechnologijos, jūrinės technologijos.

„Įgyvendinant projektus bus stiprinama slėnių infrastruktūra, susijusi su mokslo ir technologijų parkų, technologinio verslo inkubatorių plėtra, bus skatinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų komercializavimas, technologijų perdavimas, žinioms imlių įmonių kūrimasis, o slėniuose telkiamos aukštosios technologijos skatins aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą“, – teigė ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas.

Į pirmąjį projektų sąrašą buvo įtraukti geriausiai parengti ir darbo grupės pagal atitiktį konkrečių programų nuostatoms, pagal investicijų rezultatyvumą ir pagrįstumą, verslo ir mokslo ryšių stiprinimo, privačių investicijų pritraukimo potencialą ir kitus kriterijus įvertinti projektai. Toliau yra vertinami kiti pateikti projektai.

Kauno technologijos universitetas pateikė „Santakos“ slėnio technologijų perdavimo ir verslo inkubatoriaus bazės įkūrimo projektą. Juo bus siekiama įkurti verslo inkubatorių, technologijų perdavimo ir jaunimo verslumo ugdymo centrą, plėtojančius „Santakos“ slėnio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) kryptis. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 23 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Informacinių ir komunikacijų technologijų (IKT) ir biotechnologijų parkų ir įmonių plyno lauko investicijų teritorijos inžinerinių tinklų įrengimo bei IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statybos ir įrengimo projektą pateikė VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas. Projektu siekiama sukurti palankią infrastruktūrą informacinių ir komunikacijų technologijų ir biotechnologijų sektoriaus plėtrai, sudaryti prielaidas kurti naujas technologijas ir komercializuoti mokslo rezultatus, sudaryti sąlygas verslo įmonių bei mokslo integracijai. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 21 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Iki 18 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų numatoma skirti Klaipėdos universiteto Inžinerinių tinklų įrengimo bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtros jūriniame slėnyje projektui. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti infrastruktūrą jūrinių mokslinių tyrimų plėtrai ir išplėtoti Klaipėdos mokslo ir technologijų parko veiklas pastačius technologijų verslo įmonių inkubatorių.

Pagal priemonę „Inogeb LT-2“ iš viso numatyta paskirstyti 99 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.