Tačiau pigi prekė dažnai būna nekokybiška. Taip yra ir su pigiu sms hostingu. Kadangi tokių hostingų svetainės yra mažai kontroliuojamos, tad prasidėjo įvairios problemos susijusios su web savininkų pažeidimais, nuo kurių nukenčia ir kiti hostingo vartotojai. Dėl šių priežasčių prasidėjo web savininkų kelionės iš vieno pigaus hostingo į kitą.

Norint užtikrinti kokybiškas hostingo paslaugas reikalinga pakankamai brangi įranga, o šitos prabangos pigaus hostingo paslaugų tiekėjai negalėjo sau leisti. Nepaisant techninių nesklandumų toki web talpinimo serveriai buvo populiarūs iki tos dienos kol didieji hostingo tiekėjai ženkliai sumažino savo paslaugų kainas.

Šiai dienai pigaus sms hostingo paslaugų taip pat galima rasti internete, tačiau jis jau nebe toks populiarus. Pagrindinė to prie priežastis – kokybiškas hostingas tapo prieinamesnis net ir jaunimui, kurie negali pasigirti didelėmis pajamomis.

Tad grįžtant prie esminio klausimo, šiai dienai sms hostingas gali surinkti tik labai menkas pajamas, nes visų pirma sms paslaugų tarpininkai pasiima didžiąją pajamų dalį, o ir tos vartotojų kiekybės, kokia buvo ankščiau jau nebėra.

Lietuva inter NETe – e-Lietuva.NET

Lankomumas internetinių dienoraščių yra labai įvairus nuo kelių dešimčių lankytojų per dieną iki kelių tūkstančių. Populiaresni yra tie, kuriuose yra rašomi naudingi patarimai (pvz maisto gaminimo receptai, vaikų auginimo patarimai ir tt.).

Populiarių dienoraščių savininkai, pritraukiantys po keletą tūkstančių lankytojų per dieną, iš reklamos tinklų uždirba iki 10 eurų per dieną. Uždarbio dydis priklauso nuo įvairių niuansų (reklamos išdėstymo, paspaudimų vidiniuose puslapiuose, ir tt.). Jei toks internetinis BLOG’as rašomas anglų kalba uždarbio dydis gali būti gerokai didesnis.

Kaip sukurti populiarų internetinį dienoraštį? Svarbiausia rašyti įdomiomis, aktualiomis, naudingomis temomis. Tuomet iš paieškų sistemų galėsite sulaukti daug naršančių interneto vartotojų, o su laiku (jei straipsniai bus įdomūs ir vertingi) atsiras ir nuolatinių lankytojų.

Lietuva inter NETe – e-Lietuva.NET

Labai džiugu, kad vis daugiau dėmesio šiai sričiai skiria ir Lietuvos valdžia. Kuriami aukštųjų ir informacinių technologijų slėniai, kviečiamos užsienio įmonės investuoti į šią sritį ir t.t. Žinoma tas dėmesys galėtų būti ir dar didesnis, nes tai išties galėtų būti Lietuvos “arkliukas” atgaivinant valstybės ekonomiką bei pritraukiant vis daugiau užsienio kapitalo į mūsų šalį.

Net ir galingiausių Pasaulio valstybių gamtos ištekliai eina į pabaigą ir akivaizdu, kad greitu metu vis daugiau dėmesio bus skiriama alternatyviems energijos šaltiniams, o informacinės sistemos vaidins vis didesnę rolę valstybių, verslo, viešojo sektoriaus valdyme bei administravime.

Aktyvus veiklos koordinavimas Pabaltijo regione užtikrins nuolatinį dalinimąsi ištekliais – tiek žmogiškaisiais, tiek technologiniais, bendrų projektų kūrimą. Vykdant bendrus projektus viso Pabaltijo mastu, bus užtikrinami mažesni kaštai ir paprastesnis projektų valdymas įmonės klientams.

P. I.Suursoo teigimu, 2009 m. IDC tyrimo duomenimis „informacinių technologijų (IT) paslaugų pramonė transformuojasi. Tai ilgas, lėtas procesas, apimantis įsigyjamas IT paslaugas, padidėjusį IT ir verslo paslaugų integravimą, naujų paslaugų teikimo modelių atsiradimą. Daugelis įmonių išvystė galimybes samdyti specialistus iš išorės, sukūrė atitinkamus kainodaros modelius, o dabar ieško būdų, kaip standartizuoti technologijas ir metodologijas, teikti paslaugas internetu arba nauja forma, plėsti veiklą verslo paslaugų sektoriuje. „Columbus IT“ grupė taip pat ieško galimybių, kaip panaudoti grupės potencialą. Todėl darbo grupės Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse dalinasi žiniomis, kurdamos naujus produktus ir dalyvaudamos bendruose projektuose. Į šį procesą netrukus įtrauksime ir lietuvių specialistų komandas.“

Ponui Ivo antrina UAB „Columbus IT Partner“ direktorius Marius Važgauskas: „Būdami tarptautinės Columbus IT grupės, vienijančios daugiau kaip 1100 darbuotojų 30-yje biurų visame pasaulyje, nare, UAB „Columbus IT Partner“ pastaruosius pora metų aktyviai taiko pasaulinę praktiką Lietuvos įmonėse, tiek diegdama užsienio partnerių sprendimus, tiek ir padėdama klientams plėsti verslą už Lietuvos ribų. Lietuvos specialistų komandos jau kuris laikas sėkmingai dirba Pabaltijo regione, tačiau ekonominio nuosmukio laikotarpiu to nebeužtenka. Glaudžiai koordinuojant „Columbus IT“ grupės veiklą Pabaltijo šalyse, bus išvengta darbuotojų trūkumo vienoje ar kitoje šalyje bei panaudota geriausia įmonėse sukaupta Microsoft Dynamics verslo valdymo sistemų diegimo, projektų valdymo, klientų aptarnavimo praktika.“

„Mobotix“ verslo plėtros vadovas Šiaurės ir Baltijos šalyse Bo Orbjergas (Bo Ųrbjerg) Baltijos regione mato daug žadančių verslo galimybių. „Matome galimybę pakeisti visą analoginę stebėjimo įrangą skaitmenine, todėl iki 2015 metų tikimės tapti Baltijos šalių rinkos lyderiais. Manau, jog rinka šiam perėjimui jau yra pasiruošusi ir tai nutiks greitai – nuo 2013 metų analoginių sistemų rinkoje likti nebeturėtų“, – sako Bo Orbjergas.

Apsaugos sistemos su integruota nemokama programine įranga
„Mobotix“ stebėjimo sistemose naudojama decentralizuota įrašymo sistema, kuriai reikia mažiau duomenų saugojimo įrangos, be to, nereikia papildomai pirkti nei programinės įrangos sistemai valdyti, nei naudojimo licencijos. Nauja technologija leidžia sutaupyti, lyginant su tradicinėmis vaizdo stebėjimo sistemomis.

„Mes esame vieninteliai rinkoje, siūlantys stebėjimo kameras su integruota duomenų laikmena ir programine įranga, o tai leidžia lengvai ir greitai paruošti sistemą darbui. Dauguma mūsų konkurentų programinę įrangą, duomenų laikmenas, tvirtinimo ar kitas dalis parduoda atskirai, tačiau mums tai paprasčiausiai nepriimtina. Ar Jūs pirktumėte automobilį be ratų ir variklio?“, – stebisi Bo Orbjergas.
Visos „Mobotix“ stebėjimo kameros turi 3 milijonų taškų raiškos objektyvą, ypač tvirtą, praktiško dizaino korpusą. Šioms kameros beveik arba iš viso nereikalinga priežiūra. Dėl šių savybių jos puikiai tinka ne tik dideliems objektams, pvz., oro uostams, bet ir smulkiajam verslui bei privačioms valdoms.

Naujausias „Mobotix“ modelis Q24M turi elegantišką ir ypač kompaktišką kupolo formos korpusą bei pusrutulio formos objektyvą. Pusrutulio formos objektyvo matymo laukas yra 360 laipsnių, todėl vienu metu galima stebėti visą kambarį. Panoramos funkcija apjungia iš keturių šalių matomą vaizdą ir pateikia jį viename ekrane. Didelės raiškos, pusrutulio formos objektyvas ir vidinis skaitmeninis įrašymo įrenginys leidžia matyti visą kambarį tik su viena „Mobotix“ Q24M kamera ir geba saugoti aukštos kokybės įrašus.

Apie kompaniją „Mobotix AG“

„Mobotix AG“ yra didelės raiškos skaitmeninių vaizdo apsaugos kamerų tiekėja Europoje. „Mobotix AG“ akcijomis yra prekiaujama biržoje. Nuo kompanijos įkūrimo Vokietijoje 1999 metais, kompanija tapo pirmaujančia tinklo kamerų technologijos pradininke, o decentralizacijos idėja žymiai sumažino didelės raiškos vaizdo sistemų priežiūros kaštus ir leido užimti lyderės pozicijas šioje rinkoje. Visame pasaulyje „Mobotix“ vaizdo sistemas naudoja ambasados, oro uostai, traukinių stotys, jūrų uostai, degalinės, viešbučiai, greitkeliai.

Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad didžiosios Silicio slėnio IT, rizikos kapitalo bendrovės ir investuotojai aktyviai domisi įvairiomis galimybėmis plėsti savo veiklą Lietuvoje, tačiau Lietuvai reikia dar daug nuveikti aiškinant savo pranašumus. „JAV investicijos pačios neateis, jas reikia atvesti“, – sakė Premjeras. Tam būtina palaikyti nuolatinius ryšius su potencialiais investuotojais ir apsilankymas Silicio slėnyje Kalifornijoje tėra didelio darbo pradžia. „Tačiau pradžia buvo sėkminga“, – pastebėjo Premjeras.

Premjero nuomone, investicijos į IT sektorių ypač svarbios Lietuvai dabar, kai šalis pradeda atsigauti nuo krizės ir „galima ir reikia“ planuoti ilgalaikę Lietuvos strategiją. „Investicijos į IT yra investicijos į Lietuvos ateitį, į mūsų vaikų ateitį“, – kalbėjo Premjeras. Pirmadienį, pirmąją darbo vizito JAV dieną, Premjeras Andrius Kubilius susitiko su IT sektoriaus lyderių „Oracle“, „Cisco“, „HP“ vadovais bei įtakingos rizikos kapitalo grupės „Accel Partners“ nariais.
Premjero A. Kubiliaus darbo vizitas į JAV pagrindinį dėmesį skiria investicijų į Lietuvą pritraukimui ir pratęsia analogišką vizitą į Londoną 2009 m. lapkričio mėnesį. Londone Premjeras lankėsi kartu su finansų ministre Ingrida Šimonyte. Dėl tėvo mirties finansų ministrė nelydėjo Ministro Pirmininko Kalifornijoje, tačiau prisijungs prie Lietuvos delegacijos trečiadienį Niujorke.
Lietuvos Vyriausybės vadovas planuoja tęsti seriją vizitų į svarbiausius pasaulio finansų ir verslo centrus siekiant pritraukti investicijas. Artimiausia tokio pobūdžio kelionė – dalyvavimas USBF metiniame forume Vašingtone gegužės mėnesį (USBF: angl. United States–Baltic Foundation – Jungtinių Valstijų–Baltijos fondas, visuomeninė organizacija, siekianti skatinti JAV kultūros, verslo ir politikos ryšius su Baltijos valstybėmis).
USBF forume planuojama dar kartą susitikti su didžiųjų Silicio slėnio IT bendrovių ir investuotojų atstovais ir aptarti dabar pasiektų susitarimų vykdymą. Planuojama, kad Lietuvos Ministras Pirmininkas A. Kubilius į USBF forumą atvyks kartu su Lietuvos verslininkų delegacija.

Investicinius JAV bendrovės planus patvirtinantį ketinimų protokolą pirmadienį pasirašė ūkio ministras Dainius Kreivys.

„Tai pirmoji aukštųjų technologijų investicija Lietuvoje ir labai svarbus investicinis projektas, parodantis, jog Lietuva turi potencialą vystyti aukštą pridėtinę vertę sukuriančias technologijas. Šis projektas padės kurti inovatyvią ekonomiką, paskatins glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako D. Kreivys.

Planuojama, kad mokslinių tyrimų ir technologijų paslaugų ir produktų vystymo centras įsikurs Vilniuje, mokslo, studijų ir verslo slėnyje „Santara“, čia bus vystoma, gaminama ir aptarnaujama medicininė įranga, kurią kompanija naudoja Europoje. Bendrovė ketina artimai bendradarbiauti su kitomis slėnyje veikiančiomis kompanijomis. Tikimasi, kad „Santaros“ slėnyje palaipsniui susidarys modernių medicininių technologijų ir biotechnologijų klasteris.

Pasak D.Kreivio, šis investicinis projektas svarbus ne tik tuo, kad tai – pirmoji Ūkio ministerijos pastangomis pritraukta investicija aukštųjų technologijų srityje. „Šia investicija pasaulinė kompanija parodo, kad Lietuva turi daug gerų europinio lygio medicinos technikos specialistų ir kad tai viena iš sričių, kur Lietuva gali turėti ilgalaikį pranašumą“, – sako ministras.

Projekto įgyvendinimui bendrovė galės teikti paraišką finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrąja tvarka. Jokių kitų – nei finansinių, nei mokestinių – paskatų investuotojui nėra teikiama.

Investicijos yra viena svarbiausių ekonomikos varomųjų jėgų, o tiesioginių užsienio investicijų skatinimas yra labai svarbi sunkmečio įveikimo priemonė, numatyta ir Ūkio ministerijos įgyvendinamame Ekonomikos skatinimo plane. Praėjusiais metais Ūkio ministerijos iniciatyva buvo patvirtinti du stambūs investiciniai projektai.

2009-ųjų lapkritį Ūkio ministerija su ispanų metalo apdirbimo kompanija „Sopena Grupo“ pasirašė ketinimų protokolą dėl aukšto lygio aliuminio gaminių fabriko steigimo Alytaus pramoniniame parke. Numatoma, kad pirmąją produkciją fabrikas pagamins jau 2011 metais.

Spalį įsigaliojo investicijų sutartis tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Barclays Technology Centre Limited“ dėl „Barclays“ technologijų centro steigimo Vilniuje. Sutartimi investuotojas įsipareigojo ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti technologijų centro veiklą ir iki 2011 m. pabaigos įdarbinti ne mažiau kaip 250 aukštos kvalifikacijos technologijų specialistų.

Technologijos

Slėnių plėtros programos yra skirtos esminei studijų, mokslo ir technologijų perdavimo infrastruktūrai Lietuvai svarbiose mokslo ir technologijų srityse sukurti bei įrangai modernizuoti. Pirmieji projektai, kuriems numatyta skirti Europos Sąjungos struktūrinę paramą bus įgyvendinami slėniuose, kurių proveržio kryptys: mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, biomedicininė inžinerija, informacinės ir komunikacinės technologijos, biotechnologijos, jūrinės technologijos.

„Įgyvendinant projektus bus stiprinama slėnių infrastruktūra, susijusi su mokslo ir technologijų parkų, technologinio verslo inkubatorių plėtra, bus skatinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų komercializavimas, technologijų perdavimas, žinioms imlių įmonių kūrimasis, o slėniuose telkiamos aukštosios technologijos skatins aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą“, – teigė ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas.

Į pirmąjį projektų sąrašą buvo įtraukti geriausiai parengti ir darbo grupės pagal atitiktį konkrečių programų nuostatoms, pagal investicijų rezultatyvumą ir pagrįstumą, verslo ir mokslo ryšių stiprinimo, privačių investicijų pritraukimo potencialą ir kitus kriterijus įvertinti projektai. Toliau yra vertinami kiti pateikti projektai.

Kauno technologijos universitetas pateikė „Santakos“ slėnio technologijų perdavimo ir verslo inkubatoriaus bazės įkūrimo projektą. Juo bus siekiama įkurti verslo inkubatorių, technologijų perdavimo ir jaunimo verslumo ugdymo centrą, plėtojančius „Santakos“ slėnio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) kryptis. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 23 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Informacinių ir komunikacijų technologijų (IKT) ir biotechnologijų parkų ir įmonių plyno lauko investicijų teritorijos inžinerinių tinklų įrengimo bei IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statybos ir įrengimo projektą pateikė VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas. Projektu siekiama sukurti palankią infrastruktūrą informacinių ir komunikacijų technologijų ir biotechnologijų sektoriaus plėtrai, sudaryti prielaidas kurti naujas technologijas ir komercializuoti mokslo rezultatus, sudaryti sąlygas verslo įmonių bei mokslo integracijai. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 21 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Iki 18 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų numatoma skirti Klaipėdos universiteto Inžinerinių tinklų įrengimo bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtros jūriniame slėnyje projektui. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti infrastruktūrą jūrinių mokslinių tyrimų plėtrai ir išplėtoti Klaipėdos mokslo ir technologijų parko veiklas pastačius technologijų verslo įmonių inkubatorių.

Pagal priemonę „Inogeb LT-2“ iš viso numatyta paskirstyti 99 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.