<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Lietuva InterNETe, Lietuvos IT ir verslo naujienos, Lietuvos katalogas &#187; Lietuvos naujienos</title>
	<atom:link href="http://www.e-lietuva.net/category/lietuvos-naujienos/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://www.e-lietuva.net</link>
	<description>IT projektai, Inovacijos, Įmonių katalogas, IT verslas, IT Naujienos, IT straipsniai, IT forumas, Lietuvos naujienos</description>
	<lastBuildDate>Wed, 08 Feb 2012 14:11:36 +0000</lastBuildDate>
	<language>en</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.3.1</generator>
		<item>
		<title>Alpari Financial Services Ltd</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2012/01/23/alpari-financial-services-ltd/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2012/01/23/alpari-financial-services-ltd/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 23 Jan 2012 10:16:01 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Alpari Financial]]></category>
		<category><![CDATA[Alpari FS]]></category>
		<category><![CDATA[CFD]]></category>
		<category><![CDATA[Forex]]></category>
		<category><![CDATA[Ltd]]></category>
		<category><![CDATA[Olga Rybalkina]]></category>
		<category><![CDATA[OTC]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=732</guid>
		<description><![CDATA[„Alpari Financial Services Ltd” („Alpari FS”), viena iš pirmaujančių pasaulio prekybos užsienio valiuta („Forex“) brokerių kompanijų, praneša, kad licencijuotos ir įvairių apdovanojimų pelniusios bendrovės valiutų prekybos internetu paslaugos nuo šiol yra prieinamos ir Lietuvoje. Sprendimas teikti valiutų prekybos internetu paslaugas Lietuvoje yra strateginis „Alpari FS” žingsnis, vykdant bendrovės plėtros Europoje strategiją bei siekiant sustiprinti kompanijos [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>„Alpari Financial Services Ltd” („Alpari FS”), viena iš pirmaujančių pasaulio prekybos užsienio valiuta („Forex“) brokerių kompanijų, praneša, kad licencijuotos ir įvairių apdovanojimų pelniusios bendrovės valiutų prekybos internetu paslaugos nuo šiol yra prieinamos ir Lietuvoje.<br />
<span id="more-732"></span><br />
Sprendimas teikti valiutų prekybos internetu paslaugas Lietuvoje yra strateginis „Alpari FS” žingsnis, vykdant bendrovės plėtros Europoje strategiją bei siekiant sustiprinti kompanijos kaip pirmaujančios finansinių paslaugų teikėjos internetu poziciją. Lietuvoje „Alpari FS” mokys ir teiks pagalbą klientams, norintiems sėkmingai prekiauti šioje labai pelningoje rinkoje. Be to, kompanijos klientai turės galimybę nemokamai naudotis įrankiais, skirtais prekiauti finansų rinkose.</p>
<p>„Alpari FS” siūlo patikimą, technologiškai pažangią užsienio valiutų prekybos internetu erdvę, kurioje klientus aptarnauja daugiakalbė, aukščiausios kvalifikacijos komanda. „Alpari FS“ klientams teikia galimybę prekiauti užsienio valiutomis, paprastosiomis akcijomis, tauriaisiais metalais, sudaryti sandorius dėl žaliavų ateities kainų skirtumų (CFD) naudojant įvairias moderniausias prekybos platformas, tokias kaip „Meta Trader 4“. Taip pat „Alpari FS” suteikia klientams nemokamą prieigą prie informacijos apie ekonomikos aktualijas, ataskaitų bei pačios naujausios finansų ekspertų komandos paruoštos analizės.</p>
<p>„Alpari FS” yra registruota Kipre kaip investicinė įmonė, turi Kipro vertybinių popierių ir biržos komisijos išduotą licenciją, kuri suteikta remiantis Finansinių priemonių rinkų direktyva.<br />
„Mums labai malonu pristatyti „Alpari FS” naujoje rinkoje. Šis žingsnis leis teikti visapusiškas valiutų prekybos internetu paslaugas klientams šiame regione. Mes siekiame nuolat tobulėti, skiriame labai daug dėmesio konkurencingų paslaugų bei produktų teikimui klientams Europoje ir visame pasaulyje”, – teigia „Alpari FS” generalinė direktorė Olga Rybalkina.</p>
<p>Norėdami daugiau sužinoti apie „Alpari FS” arba pradėti prekybą valiutomis, apsilankykite www.alparifs.com arba skambinkite telefonu + 357 25 257 333.<br />
<strong><br />
Įspėjimas dėl rizikos</strong><br />
Maržinė prekyba „Forex“ ir CFD nebiržinėje (OTC) rinkoje yra labai rizikinga, kai kuriems investuotojams ji gali būti netinkama. Esama galimybės prarasti daugiau nei investavote pradžioje. Prieš prekiaujant būtina visiškai suvokti riziką, susijusią su valiutų prekyba, ir atsižvelgti į savo valiutų prekybos patirties lygį.</p>
<p><strong> Apie „Alpari FS”: </strong><br />
Kompanija „Alpari Financial Services Ltd“ („Alpari FS“) įkurta 2010 metais, veikia kaip nepriklausomas valiutų prekybos brokeris. Bendrovė teikia valiutų prekybos internetu paslaugas tarptautinėje valiutų prekybos rinkoje, yra viena iš pasaulyje žinomos tarptautinės „Alpari” šeimos kompanijų. „Alpari” šeima, turinti atstovybes 22 pasaulio šalyse bei pagrindiniuose pasaulio finansų centruose, daugiau kaip 440 000 klientų 150 šalyse bei valdanti daugiau kaip 210 mlrd. JAV dolerių prekybos apimtis kas mėnesį, tapo viena iš finansų sektoriaus lyderių. Kompanija teikia puikiais rezultatais pasižyminčius inovatyvius technologinius sprendimus, joje dirba prityrę brokeriai.</p>
<p> „Alpari FS” suteikia klientams prieigą prie tarptautinės valiutų prekybos rinkos, per specializuotas prekybos platformas sudaro galimybę naudotis skirtingais finansiniais instrumentais, tokiais kaip prekyba valiuta, tauriaisiais metalais bei sandorių dėl žaliavų ateities kainų skirtumų sudarymu. Kompanijos varomoji jėga yra išskirtinis klientų aptarnavimas, inovatyvios technologijos, konkurencingi prekybos įrankiai bei vartotojų švietimas.</p>
<p> „Alpari Financial Services Ltd” („Alpari FS”) yra registruota Kipre kaip investicinė įmonė, turi Kipro vertybinių popierių ir biržos komisijos išduotą licenciją, kuri suteikta remiantis Finansinių priemonių rinkų direktyva. Visos mažmeninių klientų lėšos yra apdraustos Investuotojų kompensavimo fondo (atsižvelgiant į tinkamumą).</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2012/01/23/alpari-financial-services-ltd/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>MRU ir VRM bendradarbiaus elektroninės erdvės saugumo srityje</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2012/01/19/mru-ir-vrm-bendradarbiaus-elektronines-erdves-saugumo-srityje/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2012/01/19/mru-ir-vrm-bendradarbiaus-elektronines-erdves-saugumo-srityje/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 19 Jan 2012 12:34:31 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[Elektroninės erdvės saugumo tyrimo centras]]></category>
		<category><![CDATA[MRU ir VRM]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=730</guid>
		<description><![CDATA[Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) nuo šiol aktyviai bendradarbiaus elektroninės erdvės saugumo srityje. Remiantis Universiteto rektoriaus prof. dr. Alvydo Pumpučio ir vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio patvirtintais abiejų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo sutarties pakeitimais, MRU įsteigtas Elektroninės erdvės saugumo tyrimo centras. Naujojo centro paskirtis – vykdyti atitinkamus mokslinius tyrimus, ugdyti akademines ir [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) nuo šiol aktyviai bendradarbiaus elektroninės erdvės saugumo srityje. Remiantis Universiteto rektoriaus prof. dr. Alvydo Pumpučio ir vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio patvirtintais abiejų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo sutarties pakeitimais, MRU įsteigtas Elektroninės erdvės saugumo tyrimo centras.<br />
<span id="more-730"></span><br />
Naujojo centro paskirtis – vykdyti atitinkamus mokslinius tyrimus, ugdyti akademines ir taikomąsias kompetencijas nacionaliniame ir tarptautiniame lygyje. Organizuodamas savo veiklą, MRU Elektroninės erdvės saugumo tyrimo centras bendradarbiaus su tarptautinėmis organizacijomis, analizuos Europinius dokumentus ir gaires, teiks pagalbą valstybinėms institucijoms rengiant teisinę bazę elektroninės erdvės saugumo srityje. Siekiant konsoliduoti pajėgas šioje srityje, taip pat bus bendradarbiaujama su kitomis mokslo ir studijų institucijomis.</p>
<p>Centre bus rengiamos naujos studijų programos elektroninės erdvės saugumo temomis bei papildomos esamos, vykdomas visuomenės švietimas kibernetinio saugumo klausimais ir  organizuojamas kibernetinės gynybos personalo kvalifikacijos kėlimas.</p>
<p>Remiantis papildyta sutartimi, VRM taip pat teiks ekspertų konsultacijas MRU rengiant atitinkamas studijų programas. Bus formuojamas poreikis ir vykdomi projektai mokslinių tyrimų programų, užsakomųjų studijų, saugumo standartų, metodikų rengimo, naujų technologijų sprendimų ir inovacijų analizės elektroninės erdvės saugumo srityse. </p>
<p>MRU sudarė darbo grupę Sutarties įgyvendinimui ir elektroninės erdvės saugumo problemoms nagrinėti, kuriai vadovauja MRU Socialinės informatikos fakulteto Elektroninio verslo katedros docentas dr. Darius Štitilis. </p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2012/01/19/mru-ir-vrm-bendradarbiaus-elektronines-erdves-saugumo-srityje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Nuteistas buvęs filmai.us tinklapio savininkas</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2012/01/03/nuteistas-buves-filmai-us-tinklapio-savininkas/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2012/01/03/nuteistas-buves-filmai-us-tinklapio-savininkas/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 03 Jan 2012 10:25:25 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[filmai]]></category>
		<category><![CDATA[filmai.us]]></category>
		<category><![CDATA[nemokami filmai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=713</guid>
		<description><![CDATA[Nuteistas buvęs filmai.us tinklapio savininkas už tai, jog neteisėtai platino užsienio filmus internete. Visos neteisėtos pajamos (61 000litų) yra areštuotos. Iš jų 45tūkst. bus sumokėta Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai (LANVA), o likusi suma atiteks valstybei. Taip pat, kaip bausmę dar gaus atidirbti ir viešųjų darbų. Taigi keletą metų dirbtas nelegalus darbas baigėsi ant visiško nulio. [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Nuteistas buvęs filmai.us tinklapio savininkas už tai, jog neteisėtai platino užsienio filmus <a href="http://www.e-lietuva.net/2009/11/10/interneto-piratams-gresia-sankcijos/">internete</a>. Visos neteisėtos pajamos (61 000litų) yra areštuotos. Iš jų 45tūkst. bus sumokėta Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijai (LANVA), o likusi suma atiteks valstybei. Taip pat, kaip bausmę dar gaus atidirbti ir viešųjų darbų. </p>
<p>Taigi keletą metų dirbtas nelegalus darbas baigėsi ant visiško nulio. Tad kyla klausimas ar verta? Regis, kai kam vis dar atrodo verta, nes šis puslapis buvo parduotas kitam asmeniui, kuris ir toliau tęsią šią nelegalią veiklą ir tik laiko klausimas, kada ir jam bus iškelta byla.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2012/01/03/nuteistas-buves-filmai-us-tinklapio-savininkas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Būsto draudimas internetu populiarėja sparčiau nei planuota</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/12/15/busto-draudimas-internetu-populiareja-sparciau-nei-planuota/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/12/15/busto-draudimas-internetu-populiareja-sparciau-nei-planuota/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 15 Dec 2011 16:00:01 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Internetas]]></category>
		<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Būsto draudimas internetu]]></category>
		<category><![CDATA[Elektroninis būsto draudimas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=693</guid>
		<description><![CDATA[Elektroninis būsto draudimas populiarėja sparčiau nei prognozuota, rodo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo paskelbti draudimo pardavimų internetu duomenys. 2011 m. sausio–spalio mėnesiais, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, internetu pasirašyta 56 proc. daugiau būsto draudimo įmokų. Tokie rezultatai 6 procentiniais punktais viršija kompanijos prognozes. Pasak draudimo bendrovės Seesam turto rizikos vertintojo Vytauto Blaževičiaus, šie [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Elektroninis būsto draudimas populiarėja sparčiau nei prognozuota, rodo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo paskelbti draudimo pardavimų internetu duomenys. 2011 m. sausio–spalio mėnesiais, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, internetu pasirašyta 56 proc. daugiau būsto draudimo įmokų. Tokie rezultatai 6 procentiniais punktais viršija kompanijos prognozes.<br />
<span id="more-693"></span><br />
Pasak draudimo bendrovės Seesam turto rizikos vertintojo Vytauto Blaževičiaus, šie pokyčiai iliustruoja reikšmingas tendencijas. „Spartesnis nei planuota augimas rodo, jog mūsų iškeltas tikslas 2012 m. pabaigoje dešimtadalį visų draudimo sutarčių pasirašyti internetu gali būti įgyvendintas su kaupu. Kaip ir daugelį kitų prekių bei paslaugų, draudimą internetu vartotojai įsigyja savarankiškai. Pirmiausia tai patogiau, nes draustis galima bet kuriuo vartotojui tinkamu metu. Be to, perkant elektroninėje parduotuvėje nereikalingos konsultanto paslaugos, tad galima sumažinti draudimo kainą,“ – prognozuoja V. Blaževičius. </p>
<p>Paskelbti elektroninės parduotuvės duomenys taip pat rodo, jog keičiasi vartotojų būsto draudimo pasirinkimai. Kartu su nekilnojamuoju turtu namuose laikomų daiktų draudimo apimtys šiemet sumažėjo kiek daugiau nei perpus. Atitinkamai padaugėjo pigesnio tik nekilnojamojo turto draudimo apimtys. Tuo tarpu pilno draudimo paketo – nekilnojamojo ir vidaus turto bei civilinės atsakomybės draudimo, dalis išliko tokia pati: šis pasirinkimas sudarė didžiausią visų pasirašytų įmokų dalį ir siekė 43 proc.</p>
<p>„Pilną draudimo paketą iki šiol pirkusiems vartotojams nekyla abejonių dėl jo svarbos, todėl savo pasirinkimo jie nekeičia. Tuo tarpu žmonės, kurie į draudimą investuoti gali mažiau, šiemet sutaupyti siekia atsisakydami namuose laikomo turto draudimo. Šie pokyčiai lėmė ir tai, jog vidutinė būsto draudimo įmoka šiemet sumažėjo 14 proc. ir siekia 175 litus,“ – sako V. Blaževičius. „Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, jog klientai labiausiai linkę rinktis standartinių rizikų draudimo paketą – jį šiemet įsigijo trys ketvirtadaliai pirkėjų. Tuo tarpu didžiausią apsaugą suteikiantį visų rizikų draudimo paketą klientai renkasi mažiau noriai – tokį draudimą jie vis dar laiko per brangiu arba tiesiog nereikalingu. Tačiau patirtis rodo, jog šis paketas apsaugo nuo daugybės labai realių pavojų, o remiantis šių metų duomenimis mūsų elektroninės parduotuvės klientai už jį mokėjo vidutiniškai tik 9 proc. daugiau nei už standartinių rizikų draudimą.“</p>
<p>Lapkritį atnaujinusi būsto draudimo taisykles, Seesam praplėtė ir visų rizikų draudimo paketą. Nuo šiol jis taip pat apsaugo nuo keraminių paviršių ar akvariumo dūžių bei žalos papildomam turtui, tokiam kaip tvoros, šuliniai ar laistymo įrenginiai. Įvykus avarijai atnaujintas draudimas atlygins ir ištekėjusio vandens ar dujų nuostolius. Iki 2000 litų taip pat padidintos dviračių draudimo bei nuostolių atlyginimo dėl pinigų netekimo sumos. Kompanija skelbia, kad šie pokyčiai įtakos paketo kainai neturės. </p>
<p><strong>Apie Seesam Insurance AS</strong></p>
<p>Seesam Insurance AS – ne gyvybės draudimo bendrovė, teikianti draudimo paslaugas privatiems ir verslo klientams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Seesam Insurance AS priklauso didžiausiai Suomijoje finansinių įmonių grupei OP-Pohjola ir remiasi laiko patikrinta grupės patirtimi bei žiniomis, todėl, tinkamai įvertinusi rizikas, gali pasiūlyti kokybišką draudiminę apsaugą įvairiems gyvenimo ir verslo atvejams.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/12/15/busto-draudimas-internetu-populiareja-sparciau-nei-planuota/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Pirkėjai internete labiausiai ieško pramogų ir kelionių</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/12/09/pirkejai-internete-labiausiai-iesko-pramogu-ir-kelioniu/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/12/09/pirkejai-internete-labiausiai-iesko-pramogu-ir-kelioniu/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 09 Dec 2011 13:03:50 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[keliones]]></category>
		<category><![CDATA[kelioniu]]></category>
		<category><![CDATA[pirkejai]]></category>
		<category><![CDATA[pramogos]]></category>
		<category><![CDATA[pramogu]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=687</guid>
		<description><![CDATA[Lietuvos gyventojai, besinaudojantys grupinio apsipirkimo portalais, labiausiai norėtų įsigyti pramogų ir sporto (47 proc.), kelionių, viešbučių ir transporto nuomos (42 proc.) bei sveikatos ir grožio (41 proc.) paslaugų. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Grupinių apsipirkimų portalų siūlomomis prekėmis bei paslaugomis iki šiol nesinaudojantys asmenys nurodė, kad labiausiai norėtų įsigyti [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Lietuvos gyventojai, besinaudojantys grupinio apsipirkimo portalais, labiausiai norėtų įsigyti pramogų ir sporto (47 proc.), kelionių, viešbučių ir transporto nuomos (42 proc.) bei sveikatos ir grožio (41 proc.) paslaugų. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Grupinių apsipirkimų portalų siūlomomis prekėmis bei paslaugomis iki šiol nesinaudojantys asmenys nurodė, kad labiausiai norėtų įsigyti namų apyvokos daiktų (24 proc.).<br />
<span id="more-687"></span><br />
„Toks pasirinkimas rodo, kad lietuviai, išgyvenę sunkmetį, liko atsargesni. Nors pramogos ir kelionės išliko paklausios, tautiečiai į šias sritis investuoja mažiau bei apdairiau, nes tai – ne pirmojo būtinumo dalykai. Būtent todėl minėtų grupių prekės bei paslaugos grupinių apsipirkimų portaluose – pačios patraukliausios. Tokias tendencijas patvirtina ne tik ši apklausa, bet ir parduodami pasiūlymai, nes kelionių segmentas mūsų valdomuose portaluose tikrai nemažas“, – komentuoja Lukas Litvinas, grupinių apsipirkimų portalo Deal24.lt vadovas.</p>
<p>Be to, kaip parodė ši apklausa, grupinių portalų paslaugomis dažniau naudojasi šeimų, savo finansinę padėtį apibūdinančių kaip gerą, nariai (55 proc.). „Tai reiškia, jog šie žmonės gali pasirūpinti savo kasdiene buitimi ir galvoja apie produktyvų laisvalaikį, tačiau kartu nenori už jį permokėti. Tiesa, pastaruoju metu atsirado tuo pradedančių piktnaudžiauti tiekėjų – pardavę savo paslaugas per grupinio apsipirkimo portalus vėliau jas suteikia nekokybiškai. Dėl šios priežasties ir patys pradėjome itin atsargiai rinktis partnerius“, – sako L.Litvinas.</p>
<p>Kitos prekių grupės, kurias norėtų įsigyti šalies gyventojai grupinių apsipirkimų portaluose, pasiskirsto pagal tam tikrų visuomenės grupių tikslinius poreikius. Švietimo paslaugų bei prekių labiausiai pageidautų moksleiviai bei studentai (29 proc.), transporto priežiūros paslaugų – vyrai (28 proc.) bei asmenys, turintys didžiausias šeimos pajamas – virš 2000 Lt per mėnesį (24 proc.). Drabužių ir aksesuarų grupinio apsipirkimo parduotuvėse internete norėtų įsigyti studentai bei moksleiviai (34 proc.), namų šeimininkės (38 proc.) ir didžiausias šeimos pajamas vienam nariui turintys asmenys (29 proc.).</p>
<p>Grupinio apsipirkimo portalai – pasaulyje populiarios, prieš keletą metų Lietuvoje pradėjusios veikti internetinės pardotuvės. Jų veikimas grindžiamas tuo, jog kiekvieną dieną skelbiamos akcijos bei nuolaidos tam tikroms prekėms bei paslaugoms. Šios nuolaidos gali siekti nuo keliasdešimties iki 90 proc. Tokiu būdu pirkėjams užtikrinama galimybė įsigyti siūlomas prekes ar paslaugas pigiau nei rinkoje, o verslui – pristatyti jas ar paskatinti vartotojų aktyvumą.</p>
<p>Išskirtinių pasiūlymų elektroninė parduotuvė Deal24.lt yra tarptautinės įmonių grupės „Rebate Networks GmbH“ narė. Grupė teikia analogiškas paslaugas 29 šalyse, 300 miestų visame pasaulyje, tarp jų ir Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje bei Suomijoje.</p>
<p>Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko UAB „Baltijos tyrimai“. Jos metu apklausti 1008 Lietuvos gyventojai nuo 18 m. Apklausa vyko 100 atrankos taškų visoje Lietuvoje. Tyrimo imtis reprezentuoja suaugusius Lietuvos gyventojus pagal lytį, amžių, gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,4 procentų.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/12/09/pirkejai-internete-labiausiai-iesko-pramogu-ir-kelioniu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>No Magic Europe: Lietuvos verslo tikslas – išgyventi – pasiektas</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/11/28/no-magic-europe-lietuvos-verslo-tikslas-%e2%80%93-isgyventi-%e2%80%93-pasiektas/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/11/28/no-magic-europe-lietuvos-verslo-tikslas-%e2%80%93-isgyventi-%e2%80%93-pasiektas/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 28 Nov 2011 12:06:41 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[No Magic Europe]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=675</guid>
		<description><![CDATA[&#8220;Lietuvos verslo tikslas – išgyventi – pasiektas. Naujas tikslas – optimizuoti ir augti&#8221; &#8211; No Magic Europe. Didelę patirtį verslo procesų valdyme sukaupusi Lietuvos kompanija „No Magic Europe“, nuo 2008 metų rengia seminarus, kuriuose, pasitelkiant realius pavyzdžius, pristatomi būdai, kaip pradėti dirbti su verslo procesais, kaip išvengti klaidų, o tai pat – kaip gauti maksimalią [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p><em>&#8220;Lietuvos verslo tikslas – išgyventi – pasiektas. Naujas tikslas – optimizuoti ir augti&#8221; &#8211; No Magic Europe.</em></p>
<p>Didelę patirtį verslo procesų valdyme sukaupusi Lietuvos kompanija „No Magic Europe“, nuo 2008 metų rengia seminarus, kuriuose, pasitelkiant realius pavyzdžius, pristatomi būdai, kaip pradėti dirbti su verslo procesais, kaip išvengti klaidų, o tai pat – kaip gauti maksimalią naudą su minimaliomis sąnaudomis. 2010 metais seminaras išaugo į konferenciją „VPVP 2010“ (verslo procesų valdymo praktika), kurioje dalyvavo 100 dalyvių iš įvairiausio dydžio kompanijų bei valstybinių organizacijų. Konferencijos ir diskusijų sesijos metu patirtimi su dalyviais dalinosi tiek verslo („Danske“, „Oracle“), tiek valstybinio sektoriaus („SoDra“, „Valstybės kontrolė“) pranešėjai. 2010 metų ekonomikos augimas bei didelis dalyvių susidomėjimas konferencija parodė, kad įvyko lūžis ir iš „išlikimo“ būsenos įmonės pakilo į „optimizavimo“ laiptelį.<br />
<span id="more-675"></span><br />
Dar žymesnis žingsnis, patvirtinantis Lietuvos verslo brandumo augimą – daugiau nei 180 dalyvių iš 70 skirtingų įmonių bei organizacijų šiųmetėje, prieš mėnesį įvykusioje „VPVP 2011“ konferencijoje. Beje, tarp dalyvių buvo net 7 kompanijos iš Lietuvos TOP įmonių pirmojo dvidešimtuko. Vienos dienos limitas privertė atrinkti tik įdomiausius bei naudingiausius dalyviams pranešimus – visi norintys pasisakyti tiesiog netilpo. Konferencijoje pranešimus pristatė „Swedbank“, „Omnitel“, „MAXIMA LT“, „LR Užsienio reikalų ministerija“ bei kitų Lietuvos įmonių atstovai, o turintys ką pasakyti ir kuo pasidalinti ekspertai bendravo su dalyviais diskusijų sesijos metu. Dalis diskusijų vyko net ir pasibaigus oficialiam konferencijos laikui.</p>
<p>„Džiaugiamės, kad krizę išgyvenęs verslas nekartoja tų pačių klaidų, kurias darė ekonomikos kilimo metu ir investuoja į tai, kas užtikrintų ne trumpalaikį, o ilgalaikį ir sėkmingą įmonės ar organizacijos gyvavimą – verslo procesų valdymą.  „VPVP 2011“ dalyviai vertinimo anketose išsakė daug tikrai naudingų pasiūlymų, tad, atsižvelgę į juos, 2012 metų konferencijai ruošimės dar atsakingiau. Mūsų tikslas liks nepakitęs – nauda visiems, tiek mažas, tiek dideles įmones bei organizacijas atstovaujantiems dalyviams“ – augančiu Lietuvos įmonių susidomėjimu verslo procesų diegimui bei valdymui džiaugėsi „No Magic Europe“ direktorė Gitana Aklienė.<br />
Versle, kaip ir Maslow piramidėje, yra keli hierarchiniai lygiai. Pirmasis ir kertinis – išlikti. Nemaža Lietuvos verslo dalis, susidūrusi su per pasaulį 2008-2009 metais praūžusios krizės bangomis, buvo nublokšta į šį lygį arba netgi žemiau jo. Rožinės svajonės apie tokia pat sparta (kaip iki tol) augsiančią šalies ekonomiką, nepamatuotas darbdavių bei darbuotojų optimizmas, milžiniški planai, paremti dar geresnės ateities vizija, nesimokymas iš praeities klaidų – vos kelios to priežastys. Tie, kas nespėjo prisitaikyti prie naujų ir pasikeitusių verslo sąlygų – tiesiog „iškrito iš žaidimo“.  Likę versle, nors ir su „apkarpytais sparnais“, įgyta karčia nesėkmių patirtimi bei „suveržtais diržais“ jau kyla į antrąjį piramidės lygį – veiklos optimizavimą.<br />
Kodėl optimizuoti? Atsakymą galima rasti bet kuriame ekonomikos vadovėlyje – jei gamini tokį pat arba geresnį nei konkurentai produktą ir sugebi pagaminti jį mažesniais kaštais – tavo šansai klestėti yra gerokai didesni. Taigi, logiškas antrasis klausimas – kaip optimizuoti? Čia į pagalbą ateina „verslo procesų valdymas“ – burtažodis, kuriuo pamažu užsikrečia vis daugiau Lietuvoje verslaujančių įmonių. Beje, procesų valdymas aktualus ne tik verslui – procesai vyksta ir valstybiniame sektoriuje, kuris irgi gali veiklą tobulinti bei optimizuoti.</p>
<p><strong>Apie No Magic Europe:</strong></p>
<p>No Magic Europe, UAB ( buvusi UAB „Baltijos programinė įranga”) yra JAV kompanijos „No Magic Inc.“ dukterinė įmonė.<br />
Pagrindinis ir geriausiai žinomas kompanijos produktas, Lietuvoje plėtojamas nuo 1997 metų – „MagicDraw“ programinis paketas. Tai – pasaulinį pripažinimą pelnęs projektavimo įrankis, skirtas modeliuoti sudėtingoms programinės ir techninės įrangos sistemoms, organizacijos architektūroms (angl. enterprise architecture) ir  verslo procesams (angl. business proceses).</p>
<p>Kompanijos gaminamus produktus pasaulyje naudoja daugiau nei pusė milijono vartotojų 90 šalių. Pietų Europos Observatorija (ESO) su jais modeliuoja didžiausio pasaulyje E-ELT teleskopo dalis, o NASA naudoja įvairiems projektams ir misijoms, pvz. Jupiter Europa Orbiter misijai.</p>
<p>„No Magic Europe“ klientų sąraše – didžiausios pasaulyje finansinės institucijos („Citigroup“, „Credit Suisse“, „JP Morgan“, ABN AMRO), automobilių gamybos lyderiai (BMW, „Rolls-Royce“, „Ford“, „Volkswagen“, „Daimler“), aeronautikos kompanijos (NASA, „Boeing“, „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman Corporation“) ir kitos, puikiai žinomos kompanijos &#8211; SAP, Siemens, DHL, T-Mobile, Shell.</p>
<p>Produkto kūrėjai taip pat remia Lietuvos, Europos ir JAV akademinę veiklą, dovanodami nemokamas „MagicDraw“ licencijas. Lietuvoje produktą naudoja KTU, VDU ir VGTU studentai ir absolventai.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/11/28/no-magic-europe-lietuvos-verslo-tikslas-%e2%80%93-isgyventi-%e2%80%93-pasiektas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Elektronines pranešimų formas Sodrai privalės teikti daugiau Lietuvos įmonių</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/07/01/elektronines-pranesimu-formas-sodrai-privales-teikti-daugiau-lietuvos-imoniu/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/07/01/elektronines-pranesimu-formas-sodrai-privales-teikti-daugiau-lietuvos-imoniu/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 01 Jul 2011 12:44:54 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[e parasas]]></category>
		<category><![CDATA[edas]]></category>
		<category><![CDATA[edas pagalbas]]></category>
		<category><![CDATA[Elektronines pranešimų formos]]></category>
		<category><![CDATA[elektroninis parasas]]></category>
		<category><![CDATA[forma edas]]></category>
		<category><![CDATA[kaip naudotis edas]]></category>
		<category><![CDATA[sodra edas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=620</guid>
		<description><![CDATA[Nuo liepos 1-osios darbdaviai, turintys 5 ir daugiau darbuotojų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams socialinio draudimo pranešimus privalės teikti tik per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). Popieriniai pranešimai nebebus priimami. Iki liepos 1 d. ši prievolė galiojo tik darbdaviams, turintiems 10 ir daugiau darbuotojų, praneša Valstybinis socialinio draudimo fondas („Sodra“). „Jau dabar daugiau nei [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Nuo liepos 1-osios darbdaviai, turintys 5 ir daugiau darbuotojų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams socialinio draudimo pranešimus privalės teikti tik per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). Popieriniai pranešimai nebebus priimami. Iki liepos 1 d. ši prievolė galiojo tik darbdaviams, turintiems 10 ir daugiau darbuotojų, praneša Valstybinis socialinio draudimo fondas („Sodra“).<br />
<span id="more-620"></span><br />
„Jau dabar daugiau nei 75 proc. įmonių, turinčių nuo 5 iki 9 darbuotojų, teikia elektroniniu parašu patvirtintus socialinio draudimo pranešimus per EDAS, nors ir neprivalo to daryti. Tikimės, kad ir likusieji greitai įpras naudotis sistema ir supras, kad tai darydami taupo savo laiką“, – įsitikinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Strumskis.</p>
<p>Šiuo metu yra 15,7 tūkst. įmonių, kuriose dirba nuo 5 iki 9 darbuotojų. Iš viso smulkiose įmonėse dirba apie 102,7 tūkst. darbuotojų.</p>
<p>Įmonių, turinčių 10 ir daugiau apdraustųjų, yra 19,3 tūkst. Šiose įmonėse iš viso dirba apie 1 mln. 21,4 tūkst. darbuotojų. Taigi jau dabar „Sodra“ informacijos apie didžiąją dalį apdraustųjų sulaukia elektroniniu būdu.</p>
<p>Iš viso šiuo metu yra 89,2 tūkst. įmonių, turinčių bent vieną apdraustą asmenį, o bendras apdraustųjų skaičius siekia 1 mln. 236,5 tūkst. Elektroninius socialinio draudimo pranešimus teikia 75 proc. visų šalies draudėjų.</p>
<p>Naudodamiesi EDAS, draudėjai taupo savo laiką ir mažina sąnaudas, nes „Sodrai“ reikalingą informaciją jie gali pateikti elektroniniu būdu, neatsitraukdami nuo darbo vietos. Be to, socialinio draudimo pranešimus pateikus elektroniniu būdu, nebereikia „Sodros“ teritoriniams skyriams pristatyti popierinių pranešimų.</p>
<p><strong>Kaip naudotis EDAS ir elektroniniu parašu</strong></p>
<p>Pasiekti EDAS galima iš „Sodros“ internetinės svetainės www.sodra.lt arba adresu http://draudejai.sodra.lt. Elektroninės bankininkystės naudotojai gali pasiekti EDAS, prisijungę per elektroninės bankininkystės sistemą ar interneto adresu www.epaslaugos.lt.</p>
<p>Teikiant dokumentus per EDAS reikalingas elektroninis parašas. „Sodros“ žiniomis, draudėjai jį gali įsigyti Gyventojų registro tarnyboje, VĮ „Registrų centre“, UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centre“ bei telekomunikacijų bendrovėse „Bitė“ bei  „Omnitel“. Elektroninio parašo sertifikato kaina priklauso nuo pasirinkto paslaugos tiekėjo. „Sodra“ rekomenduoja pasikonsultuoti su visais paslaugos tiekėjais ir pasirinkti tinkamiausią bei patogiausią naudotis.</p>
<p>Jei draudėjas neturi kompiuterio, pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu galima teritoriniuose „Sodros“ skyriuose įrengtose darbo vietose.</p>
<p>Informaciją, kaip pradėti naudotis elektroniniu parašu, teikia minėti šios paslaugos tiekėjai, instrukciją taip pat galima rasti adresu: http://www.sodra.lt/lt/duk/el_parasas.</p>
<p>Daugiau informacijos apie elektroninį parašą bei jo naudojimą EDAS galima rasti adresu: http://www.sodra.lt/index.php?cid=2696#3.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/07/01/elektronines-pranesimu-formas-sodrai-privales-teikti-daugiau-lietuvos-imoniu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>MRU perspėja dėl piktnaudžiavimo jo reputacija elektroninėje erdvėje</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/06/23/mru-perspeja-del-piktnaudziavimo-jo-reputacija-elektronineje-erdveje/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/06/23/mru-perspeja-del-piktnaudziavimo-jo-reputacija-elektronineje-erdveje/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 23 Jun 2011 10:44:30 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[MRU]]></category>
		<category><![CDATA[MRU pranesimas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=611</guid>
		<description><![CDATA[Šiomis dienomis į privačių asmenų ir įmonių, valstybinių institucijų, aukštųjų mokyklų elektroninio pašto dėžutes masiškai siunčiami elektroniniai laiškai, kuriuose apsimetant Mykolo Romerio universiteto tapatybės dalimi &#8211; pasinaudojant mruni.lt domenu, reklamuojamos nelegalios paslaugos. Elektroniniai laiškai siunčiami ne iš Universiteto serverių, o iš išorėje esančių, paprastai užkrėstų, serverių ir kompiuterių. Mykolo Romerio universitetas nereklamuoja jokių su jo [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Šiomis dienomis į privačių asmenų ir įmonių, valstybinių institucijų, aukštųjų mokyklų elektroninio pašto dėžutes masiškai siunčiami elektroniniai laiškai, kuriuose apsimetant Mykolo Romerio universiteto tapatybės dalimi &#8211; pasinaudojant mruni.lt domenu, reklamuojamos nelegalios paslaugos. Elektroniniai laiškai siunčiami ne iš Universiteto serverių, o iš išorėje esančių, paprastai užkrėstų, serverių ir kompiuterių.<br />
<span id="more-611"></span><br />
Mykolo Romerio universitetas nereklamuoja jokių su jo veikla nesusijusių paslaugų ir, gerbdamas intelektualią nuosavybę, griežtai atsiriboja nuo bet kokių mėginimų reklamuoti nelegalias paslaugas, pasinaudojant geru jo vardu ir siekiant patraukti kuo gausesnę auditoriją.</p>
<p>MRU taip pat perspėja dėl įvairių galimų bandymų elektroninėje erdvėje naudotis gera institucijų reputacija ar net mėginimų tokiu būdu ją diskredituoti. </p>
<p>Dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su Mykolo Romerio universiteto vardu, yra kreiptasi į atitinkamas institucijas. </p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/06/23/mru-perspeja-del-piktnaudziavimo-jo-reputacija-elektronineje-erdveje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>E-Lietuva.NET: Spaudos pranešimai</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/06/11/e-lietuva-net-spaudos-pranesimai/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/06/11/e-lietuva-net-spaudos-pranesimai/#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 11 Jun 2011 11:49:42 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[naujienos spaudos pranesimai]]></category>
		<category><![CDATA[spaudos pranesimai]]></category>
		<category><![CDATA[spaudos pranesimas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=588</guid>
		<description><![CDATA[Primename, jog spaudos pranešimus apie įvairias Lietuvos IT, Inovacijų, Mokslo, Technologijų ir Verslo naujienas galite siųsti elektroniniu paštu info@e-lietuva.net ir jūsų pranešimus patalpinsime e-Lietuva.net puslapyje. Taip pat galite siųsti spaudos pranešimus ir kitomis temomis. e-Lietuva.net puslapio administracija juos persiųs partnerių-svetainių administratoriams.]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Primename, jog spaudos pranešimus apie įvairias Lietuvos IT, Inovacijų, Mokslo, Technologijų ir Verslo naujienas galite siųsti elektroniniu paštu <strong>info@e-lietuva.net</strong> ir jūsų pranešimus patalpinsime <a href="http://www.e-Lietuva.net">e-Lietuva.net</a> puslapyje.<br />
<span id="more-588"></span><br />
Taip pat galite siųsti spaudos pranešimus ir kitomis temomis. <strong>e-Lietuva.net</strong> puslapio administracija juos persiųs partnerių-svetainių administratoriams.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/06/11/e-lietuva-net-spaudos-pranesimai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>UAB E-verslo klasteris planuoja sukurti daugiafunkcinių paslaugų sistemą</title>
		<link>http://www.e-lietuva.net/2011/05/25/uab-e-verslo-klasteris-planuoja-sukurti-daugiafunkciniu-paslaugu-sistema/</link>
		<comments>http://www.e-lietuva.net/2011/05/25/uab-e-verslo-klasteris-planuoja-sukurti-daugiafunkciniu-paslaugu-sistema/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 25 May 2011 08:08:06 +0000</pubDate>
		<dc:creator>admin</dc:creator>
				<category><![CDATA[Inovacijos]]></category>
		<category><![CDATA[IT naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[IT verslas]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvos naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[Technologijos]]></category>
		<category><![CDATA[Verslo naujienos]]></category>
		<category><![CDATA[E-verslo klasteris]]></category>
		<category><![CDATA[klasteriai. klasteris]]></category>
		<category><![CDATA[verslo klasteriai]]></category>
		<category><![CDATA[verslo klasteris]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.e-lietuva.net/?p=574</guid>
		<description><![CDATA[Lietuvoje integruotų e-paslaugų sistema žengia savo pirmuosius žingsnius – Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) pasirašytos dvi finansavimo ir administravimo sutartys su UAB „E-verslo klasteris“, kuri įgyvendina du projektus pagal priemonę „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“. Projektų įgyvendinimui yra skirtas beveik 7 mln. litų ES struktūrinių fondų finansavimas. UAB „E-verslo klasteris&#8221; planuoja sukurti daugiafunkcinių paslaugų sistemą, [...]]]></description>
			<content:encoded><![CDATA[<p>Lietuvoje integruotų e-paslaugų sistema žengia savo pirmuosius žingsnius – Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) pasirašytos dvi finansavimo ir administravimo sutartys su UAB „E-verslo klasteris“, kuri įgyvendina du projektus pagal priemonę „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“. Projektų įgyvendinimui yra skirtas beveik 7 mln. litų ES struktūrinių fondų finansavimas.<br />
<span id="more-574"></span><br />
UAB „E-verslo klasteris&#8221; planuoja sukurti daugiafunkcinių paslaugų sistemą, kuri įgalintų viena kortele užtikrinti daugelį funkcijų: e-piniginė – greitas ir pigus atsiskaitymas už filmus, muziką, žaidimus, horoskopus, maisto automatuose, valgyklose ir pan.; transporto bilietai – nuolatiniai ir kartiniai bilietai autobusams, troleibusams, mikroautobusams, funikulieriui, geležinkeliui, apmokėjimas už parkavimą, bilietai į renginius (kiną, koncertą), nuolaidų taškai, dovanų kuponai, darbuotojo (studento, mokinio) pažymėjimas, vizitinė kortelė, komunalinių mokesčių apmokėjimas, viešosios paslaugos (elektroninis parašas).</p>
<p>Bendrovė numato suburti platesnį bendrus interesus turinčių įmonių ratą ir suformuoti klasterio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūrą: įrengti mokslinių tyrimų bei mokymo centrus, kuriuose bus įgyvendinami bendri klasterio narių MTTP projektai, kaupiamos žinios apie e-paslaugų rinkas bei technologijas, plėtojama atvirų standartų e-paslaugų sistema. Be to ketinama atlikti išsamius e-paslaugų technologijų, teisinius ir rinkos tyrimus, organizuoti e-paslaugų verslo mokymus, stiprinti klasterio vidinius ir išorinius bendradarbiavimo ryšius.</p>
<p>Įgyvendinus projektą tikimasi sukurti naujus produktus ir <a href="http://www.e-lietuva.net/2010/10/21/paslaugos-internete/">paslaugas</a>, sumažinti paslaugų ir produktų kaštus, padidinti konkurencingumą ir e-paslaugų verslo efektyvumą, užtikrinti didesnį gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų populiarumą.</p>
<p>Pasak projekto vykdytojų, daugiafunkcinės e-paslaugų sistemos plėtra Lietuvoje pasieks ne tik miestų, bet ir kaimo gyventojus, bet ir prisidės prie socialinės ir ekonominės atskirties mažinimo.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://www.e-lietuva.net/2011/05/25/uab-e-verslo-klasteris-planuoja-sukurti-daugiafunkciniu-paslaugu-sistema/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>

