Bricscad apjungia sumanų 3D tiesioginį modeliavimą su įprastu 2D savybių
rinkiniu į .dwg aplinką. Jis taip pat palaiko šimtus trečių šalių
plėtinių. Naujoji V12 versija siūlo tiesioginį modeliavimą .dwg
aplinkoje, be konvertavimo. Taip pat galima kurti 3D sąvaržas modeliui
ir taip jį pilnai kontroliuoti.

Daugiau apie Bricscad lietuviškai: http://www.bricsys.lt
Parsisiųsti nemokamą lietuvišką bandomąją versiją:
http://www.bricsys.com/open/common/download.jsp?p=BCAD&l=lt_LT&site=370&ref=454

Oficialus pranešimas spaudai išleidžiant anglišką Bricscad V12 versiją
http://www.bricsys.lt/common/news.jsp?item=444

Bricscad V11 taip pat veikia ir Linux OS, jau ruošiamasi išleisti V12
versiją.

Pažangiausių išmaniųjų telefonų kainos prasideda nuo 2000 litų, tačiau senesnių ir paprastesnių tokio tipo telefonų galima nusipirkt ir kur kas už mažesnę sumą.

Išmanieji telefonai pasižymi tuo, jog turi jutiminį ekraną, yra pritaikytas naudotis internetu (ypatingai internetiniais socialiniais tinklais bei elektroniniu paštu), turi navigacinę sistemą (ne visi) bei begales pramogoms skirtų savybių.

Pastaruoju metu vis daugiau mobiliųjų telefonų gamintųjų pristato savo išmaniuosius telefonus, tačiau populiariausias šiuo metu tarp išmaniųjų telefonų neabejotinai yra Apple kompanijos sukurtas iphone. Taip pat į šią rinką kaip viesulas įsiveržė ir Sony Ericsson kompanija su savo pažangiais telefonais.

Kuo toliau, tuo į išmaniuosius telefonus įtraukiama vis daugiau įvairių funkcijų, kurios yra aktualios ne tik jaunimui, bet ir kiekvienam pažangioje visuomenėje gyvenančiam žmogui.

e-lietuva.net

Stipendijas gali gauti kompiuterių mokslų, kompiuterinės inžinerijos, informatikos arba glaudžiai su šiais mokslais susijusių techninės srities studijų programų studentės. Be to, jos privalo turėti ryškių pasiekimų akademinėje srityje.

Galutinis paraiškos bei reikalingų dokumentų pateikimo terminas yra 2010 metų vasario 1 diena. Išsami informacija: http://www.google.com/anitaborg-emea

Informacinis šaltinis: apieLietuva.info

Slėnių plėtros programos yra skirtos esminei studijų, mokslo ir technologijų perdavimo infrastruktūrai Lietuvai svarbiose mokslo ir technologijų srityse sukurti bei įrangai modernizuoti. Pirmieji projektai, kuriems numatyta skirti Europos Sąjungos struktūrinę paramą bus įgyvendinami slėniuose, kurių proveržio kryptys: mechatronika ir susijusios elektroninės technologijos, biomedicininė inžinerija, informacinės ir komunikacinės technologijos, biotechnologijos, jūrinės technologijos.

„Įgyvendinant projektus bus stiprinama slėnių infrastruktūra, susijusi su mokslo ir technologijų parkų, technologinio verslo inkubatorių plėtra, bus skatinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas, mokslinių tyrimų komercializavimas, technologijų perdavimas, žinioms imlių įmonių kūrimasis, o slėniuose telkiamos aukštosios technologijos skatins aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą“, – teigė ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas.

Į pirmąjį projektų sąrašą buvo įtraukti geriausiai parengti ir darbo grupės pagal atitiktį konkrečių programų nuostatoms, pagal investicijų rezultatyvumą ir pagrįstumą, verslo ir mokslo ryšių stiprinimo, privačių investicijų pritraukimo potencialą ir kitus kriterijus įvertinti projektai. Toliau yra vertinami kiti pateikti projektai.

Kauno technologijos universitetas pateikė „Santakos“ slėnio technologijų perdavimo ir verslo inkubatoriaus bazės įkūrimo projektą. Juo bus siekiama įkurti verslo inkubatorių, technologijų perdavimo ir jaunimo verslumo ugdymo centrą, plėtojančius „Santakos“ slėnio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) kryptis. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 23 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Informacinių ir komunikacijų technologijų (IKT) ir biotechnologijų parkų ir įmonių plyno lauko investicijų teritorijos inžinerinių tinklų įrengimo bei IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statybos ir įrengimo projektą pateikė VšĮ Visorių informacinių technologijų parkas. Projektu siekiama sukurti palankią infrastruktūrą informacinių ir komunikacijų technologijų ir biotechnologijų sektoriaus plėtrai, sudaryti prielaidas kurti naujas technologijas ir komercializuoti mokslo rezultatus, sudaryti sąlygas verslo įmonių bei mokslo integracijai. Projektui įgyvendinti numatoma skirti iki 21 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Iki 18 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų numatoma skirti Klaipėdos universiteto Inžinerinių tinklų įrengimo bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko infrastruktūros plėtros jūriniame slėnyje projektui. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti infrastruktūrą jūrinių mokslinių tyrimų plėtrai ir išplėtoti Klaipėdos mokslo ir technologijų parko veiklas pastačius technologijų verslo įmonių inkubatorių.

Pagal priemonę „Inogeb LT-2“ iš viso numatyta paskirstyti 99 mln. Lt ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

Konkursui paraiškas pateikė 69 tyrėjų komandos (studentai ir jų moksliniai vadovai), iš kurių labai didelės konkurencijos sąlygomis ekspertai atrinkto 12 paramos gavėjų. Iš jų – 7 studentai tęs pradėtus darbus fizinių mokslų srityje, 2 – biomedicinos ir po vieną – socialinių, humanitarinių bei technologinių mokslų srityse. Dauguma projektų bus vykdomi prioritetinėse Lietuvos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse.

“Reikia pabrėžti, jog ekspertams teko nelengva užduotis, nes visi pareiškėjai buvo labai aukšto lygio, tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai. Pareiškėjų tarpe – net keli Lietuvos nacionalinių mokslo premijų laureatai. Jų praktikantai – labai aktyvūs, ir neretai mokslinėje veikloje jau spėję pasiekti rezultatų įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir studentės. Štai vienas iš laimėjusių paramą VU Chemijos fakulteto I kurso magistrantūros studentas Marius Morkūnas – kelių straipsnių tarptautinėje mokslinėje spaudoje bendraautorius.” – apie projekto dalyvius pasakoja dr. Gintaras Valinčius.

“Paramą laimėję studentai tęs vasaros metu pradėtus darbus, vadovaujami patyrusių mokslininkų, Darbai vyks moderniausiose šiuo metu Lietuvoje mokslinių tyrimų laboratorijose. Todėl mes tikimės, jog konkursą laimėjusios 12 tyrėjų komandų pasieks solidžių rezultatų, kurie padės parengti naujas mokslines publikacijas, registruoti patentus ir įgyvendinti technologinius sumanymus”, – sako dr. Valinčius.

„Labai džiaugiamės tyrėjų aktyvumu ir noru tęsti pradėtus mokslinius darbus. Mums tikrai svarbu prisidėti prie svarbių ir prasmingų Lietuvai iniciatyvų, kurių dėka skatinama mokslinė pažanga”, – sako Aušra Balčiūnienė, „Philip Morris Baltic“ Korporacijos reikalų direktorė Baltijos šalims.

Pasak A.Balčiūnienės, “Philip Morris Baltic” kartu su verslo asociacija „Investors‘ Forum“ remia šia unikalią Lietuvos mokslo tarybos iniciatyvą, nes tai – reali galimybė studentams dirbti kartu su pažangiausiais šalies mokslininkais, vykdyti konkrečius mokslinius tyrimus, kurie, galbūt, taps naujais išradimais, garsinančiais mūsų šalį ir skatinančiais jos pažangą įvairiose mokslo srityse.

Lietuvos televizijos vedėjas, žurnalistas, keliautojas, rašytojas
Algimantas Jurgis Čekuolis yra vienas žinomiausių ir vyriausių televizijos
vedėjų, kurio pavardė yra gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir visame
pasaulyje. Tokią populiarumo viršūnę jam pasiekti pavyko tik uoliu darbu, noru keliauti, tobulėti ir pažinti svečias šalis, todėl posakis, jog
„Pasaulį vienija alus ir Algimantas Čekuolis“ yra toks populiarus lietuvių
tarpe .

Veržlumu, noru tobulėti, pasiekti aukštumų Algimantas pasižymėjo nuo pat jaunystės. Nebūnant net šešiolikos metų jis išvyko studijuoti Gorkio
institute (Maskva), neturėdamas paso ir temokėdamas vienintelį žodį
rusiškai „Tak“(lenk. „taip“), kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra net ne
rusiškas. Gyveno Havanoje, ten išmoko ispanų kalbą, nes noras sužinot kuo daugiau naujų žodžių buvo toks stiprus, jog net ir po dienos darbų lankydavo ispanų kalbos kursus. Taip pat laisvai kalba anglų, portugalų, lenkų, italų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis.

Atsakymą į klausimą, kaip patartų abiturientui pasirinkt specialybę, kurią jis nori studijuot, A.Čekuolis pateikė nuoširdų atsakymą – „Patarimas abiturientas būtų tik vienas – įsiklausyt į save, į tai, kas yra įdomu, dėl ko virpa širdis…“.
Net būdamas 77-erių Algimantas Čekuolis stebina, provokuoja, ragina
piliečius gyventi ir naudoti savo išmintį – „Kas pasakė, kad gyvenime
nereikia išminties?!“.

Tomas Balžekas, generalinis direktorius dienraščio „15 minučių”. Dvejus metus dirbo investicijų kompanijoje “Strong Capital Management” Jungtinėse Amerikos Valstijose. Grįžęs į Lietuvą, įkūrė įmonę “Prezentacijų spektras” užsiimančia vaizdo ir kino įrangos nuoma bei pardavimu. Prieš keturis metus pradėjo leisti pirmąjį Lietuvoje nemokamą dienraštį “ 15 min”.
Video reportaže T. Balžeko prisiminimai apie studijų metus Estijoje,
Amerikoje, bei patarimas abiturientams, kaip pasirinkti specialybę.

Priemonių „Idėja LT“, „Intelektas LT“ ir „Intelektas LT+“ tikslas – padidinti MTTP veiklos aktyvumą privačiame sektoriuje ir stiprinti privačią MTTP bazę.

„Tikimės, jog pagal šias priemones skirta Europos Sąjungos struktūrinė parama padės įmonėms net sunkmečiu plėtoti savo veiklą ir kurti naujus, inovatyvius, aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus bei paslaugas, kurios jau artimiausioje ateityje galėtų sėkmingai konkuruoti greitai besikeičiančioje šalies ir užsienio rinkose“, – sako Ūkio ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėja Danguolė Saldžiūnienė.

Pasak D. Saldžiūnienės, remiamų veiklų spektras yra pakankamai platus – nuo pradinių investicijų iki eksperimentinių tyrimų ir įmonės infrastruktūros plėtros, taigi kiekviena įmonė gali pasirinkti labiausiai jos poreikius atitinkančią priemonę ar net kelias priemones ir teikti paraiškas.

Priemonės „Idėja LT“ lėšomis bus finansuojamas labai mažų, mažų, vidutinių įmonių planuojamų MTTP projektų techninių galimybių studijų atlikimas, siekiant padėti šioms įmonėms tinkamai pasirengti įgyvendinti tolesnius MTTP projektus ir sumažinti didesnių investicijų nesėkmės riziką. Šiuo kvietimu priemonei planuojama skirti 29,5 mln. Lt.

Priemonės „Intelektas LT“ kvietimu numatoma skirti 97 mln. Lt. Šiomis lėšomis bus finansuojami inovatyviems produktams (gaminiams, paslaugoms) ir procesams sukurti skirti moksliniai tyrimai (pramoniniai arba taikomieji tyrimai) ir technologinė plėtra (eksperimentinė plėtra arba bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai).

Priemonės „Intelektas LT+“ šio kvietimo lėšomis (288,1 mln. Lt) bus finansuojamos įmonių pradinės investicijos, kuriomis kuriama naujos įmonės ir kuriama ar plečiama esamos įmonės MTTP infrastruktūra (laboratorijos, bandymų ar testavimo įranga ir pan.). Sukurta ar išplėtota MTTP bazė sudarys ilgalaikes prielaidas tolesnei MTTP veiklai vykdyti įmonėse, o tai savo ruožtu leis įmonėms ir pasibaigus projektams dar ne vienerius metus toliau kurti vis naujesnius, tobulesnius produktus.

Paraiškas paramai gauti gali teikti privatūs juridiniai asmenys tęstiniu paraiškų teikimo būdu, kurio galutinis terminas yra data, kai bendra gautų paraiškų prašoma finansuoti suma 10 procentų viršys kvietime nurodytą sumą arba ne vėliau kaip 2012 m. sausio 31 d., priklausomai nuo to, kas įvyks anksčiau. Paraiškos ir dokumentai priimami LVPA regioniniuose skyriuose.