2010 m. kovo mėn. 8 d. American International Group, Inc. (NYSE: AIG) paskelbė galutinį sutikimą parduoti vieną didžiausių ir labiausiai diversifikuotų tarptautinių gyvybės draudimo kompanijų American Life Insurance Company (ALICO) kompanijai „MetLife“, Inc. (MetLife) už maždaug 15,5 mlrd. JAV dolerių (39,1 mlrd. litų), įskaitant 6,8 mlrd. JAV dolerių (17,2 mlrd. litų) grynaisiais, o likusią sumą kompanijos „Metlife“ vertybiniais popieriais, kurių vertė priklausys nuo galimų pakeitimų sandorio uždarymo metu. Grynųjų įplaukų dalis iš šio pardavimo bus skirta susimažinti įsipareigojimus Niujorko Federaliniam rezervų bankui (FRBNY) kompanijos AIG bei FRBNY suformuotoje ir siekusioje išlaikyti jų interesus specialios paskirties įmonėje (SPV) ALICO.

„Šis pardavimas yra svarbus žingsnis grąžinant skolą vyriausybei. ALICO yra unikali tarptautinė gyvybės draudimo kompanija, ir šis sandoris padės toliau stiprinti jos potencialą ilgalaikėje perspektyvoje. Iš šių abiejų sandorių – ALICO pardavimo ir praeitą savaitę paskelbto AIA pardavimo Prudential plc – turime gauti maždaug 50,7 mlrd. JAV dolerių (127,9 mlrd. litų), iš jų 31,5 mlrd. JAV dolerių (79,5 mlrd. litų) grynaisiais, kurie bus grąžinti FRBNY, ir papildomai maždaug 19,2 mlrd. JAV dolerių (48,4 mlrd. litų) vertybiniais popieriais, kuriuos ateityje pardavę, galėsime grąžinti skolą vyriausybei. Be to, abu pardavimai suteikia didesnį lankstumą AIG tolimesniame jos restruktūrizacijos procese ir stiprinant savo svarbiausių draudimo kompanijų vertę“, – sakė Harvey Golub, AIG direktorių valdybos pirmininkas.
2009 m. gruodžio mėn. 1 d. FRBNY įgijo specialios paskirties įmonės ALICO privilegijuotųjų akcijų už 9 mlrd. JAV dolerių (22,7 mlrd. litų). Remiantis tuo, iš ALICO pardavimo sandorio uždarymo, ALICO SPV gaus ir išmokės FRBNY grynaisiais maždaug 6,8 mlrd. JAV dolerių (17,2 mlrd. litų). Likusią sumą sudaro 78,239712 paprastųjų akcijų ir 6,857000 naujai išleistų privilegijuotųjų akcijų, kurios, gavus „MetLife“ akcininkų sutikimą, bus paverstos į 68,570000 paprastųjų akcijų, taip pat 40,000000 „MetLife“ akcijų vienetų, turinčių 3 mlrd. JAV dolerių (7,6 mlrd. litų) vertę. 
Laikui bėgant, priklausomai nuo situacijos rinkoje ir pasibaigus tarpusavyje sutartam minimalaus laikymo periodui, specialios paskirties įmonė ALICO ketina paleisti į apyvartą „MetLife“ vertybinius popierius. Visų pirma, sukauptus grynuosius ALICO SPV panaudos likusiai FRBNY įsipareigojimų daliai, esančiai kompanijoje ALICO SPV, padengti, o vėliau išmokės įmonei AIG suteiktą FRBNY kreditą.
„Mes džiaugiamės šiuo sandoriu. „MetLife“ yra itin gerbiama, finansiškai stipri organizacija, kuria mūsų klientai, tarpininkai ir darbuotojai pasitiki. Mes tikimės sklandaus susijungimo ir tikime puikia ateitimi „MetLife“ tarptautinės kompanijos sudėtyje, kartu derinant mūsų pasaulinę patirtį ir sėkmingus veiklos modelius, kuriant neprilygstamą tarptautinę gyvybės draudimo frančizę“, – pranešė ALICO valdybos pirmininkas ir vykdantysis direktorius Rodney O. Martin jaunesnysis.
Įkurta 1921 m., ALICO yra viena pirmaujančių tarptautinių gyvybės draudimo kompanijų, kuri individualiems ir verslo klientams teikia gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimo paslaugas bei pensijų planavimo ir turto valdymo sprendimus. Šis sandoris apima visą ALICO kompaniją: beveik 60 000 platinimo taškų, įskaitant agentus, brokerius ir finansines institucijas, 12 500 darbuotojų daugiau nei 50 šalių ir 20 milijonų klientų visame pasaulyje. Sandoris taip pat apima ir ALICO tarptautinės darbuotojų skatinimo programos tinklą, aptarnaujantį JAV ir kitų šalių tarptautinius klientus. 2008 m. ALICO visų įstatymais numatytų įplaukų vertė buvo 32,3 milijardai JAV dolerių (81,5 mlrd. litų), o veiklos pelnas, atskaičius mokesčius, sudarė 1,3 milijardų JAV dolerių (3,3 mlrd. litų). Remiantis 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis, ALICO valdomo turto vertę sudarė 89 milijardai JAV dolerių (224,6 mlrd. litų).
AIG šiuo metu vertina finansinį šio pardavimo sandorio poveikį bei terminus, galimą naudą ar nuostolius. Be to, kaip skelbta anksčiau 2009 m. 10-K formoje, AIG vertina ir kaip tai įtakojo kompanijos reputacijos susigrąžinimą.
Sandorį patvirtino abiejų kompanijų „MetLife“ ir AIG direktorių valdybos. Jį tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos. Šį sandorį dar turi patvirtinti atitinkamos vietinės ir tarptautinės priežiūros komisijos, taip pat turi būti įgyvendintos įprastos sandorio uždarymo sąlygos.

*********************
American International Group, Inc. (AIG) yra   pirmaujanti tarptautinė draudimo organizacija, veikianti daugiau kaip 130  šalių  ir jurisdikcijų.  AIG įmonės aptarnauja komercinius, institucinius ir individualius klientus per didžiausią  pasaulyje turto ir nelaimingų atsitikimų  draudikų  tinklą. AIG bendrovės  visame pasaulyje taip pat  pirmauja teikiant gyvybės draudimo ir pensijų programų paslaugas. AIG paprastosios akcijos  įtrauktos į Niujorko akcijų  biržos bei Paryžiaus, Šveicarijos ir  Tokijo vertybinių popierių biržų sąrašus.  
ALICO – pirmaujanti tarptautinė gyvybės draudimo bendrovė, turinti unikalią 85 metų klientų aptarnavimo visame pasaulyje patirtį. Bendrovė teikia individualiems ir verslo klientams gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimo paslaugas bei pensijų planavimo ir turto valdymo sprendimus. Pasitelkdama platų 60 000 agentų, brokerių ir finansinių institucijų bei 12 500 darbuotojų tinklą daugiau nei 50 šalių, ALICO aptarnauja 20 milijonų klientų visame pasaulyje.
ALICO turi atstovybes, antrines įmones ir filialus naujai atsirandančiose, besivystančiose ir išsivysčiusiose Europos, Azijos, Vidurio Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos rinkose. Pagrindinė ALICO būstinė yra Vilmingtono mieste, Delavaro valstijoje (angl. Wilmington, Delaware), taip pat bendrovė turi regioninius centrus Tokijuje, Paryžiuje, Atėnuose, Dubajuje ir Čilės Santjage.

Tyrimas parodė, kad šalies gyventojai kreditavimo įmones, kurių pavadinimuose yra žodis „bankas“, dažniau palaiko bankais. Apklausti žmonės greitųjų kreditų bendroves „Dolce bankas“ ir „Mini Bank“ žymiai dažniau manė esant bankais negu kitas finansų įstaigas (atitinkamai 46,5 proc. ir 31,8 proc.). Kitos finansų įstaigos, savo pavadinimuose neturinčios šio žodžio, bankais buvo pavadintos žymiai rečiau: „Finastą“ banku pavadino 23,9 proc., „MomentCredit“ – 19,1 proc., „SMScredit“ – 15,7 proc., „General Financing“ – 14,1 proc. visų apklaustųjų. Tokia pati tendencija išryškėjo ir vertinant bendrovių logotipus: „Dolce banką“ banku pavadino 39 proc., „Mini Bank“ – 30,6 proc., „Finasta“ – 20,3 proc., „General Financing“ – 13,7 proc., „MomentCredit“ – 13,7 proc., „SMScredit“ – 12,3 proc. apklaustųjų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad šalies gyventojai, rinkdamiesi kreditus teikiančią įmonę, didelį dėmesį kreipia į tai, ar ji yra, ar nėra bankas. Net 66,8 proc. gyventojų yra svarbu, kad skolinanti įstaiga būtų bankas, ir tik 18,7 proc. iš jų šis faktas nėra svarbus.

Šalies gyventojams bankai žymiai labiau nei nebankinės kreditavimo įmonės asocijuojasi su patikimumu (83,5 proc.), galimybe paskolinti dideles sumas (82,3 proc.), skaidriomis paslaugomis (79,3 proc.), mažomis palūkanų normomis (66,4 proc.), mažais administravimo ir papildomais mokesčiais (40,4 proc.).

Pasak LVKA direktoriaus Pranciškaus Gerulio, visuomenės nuomonės tyrimas tik patvirtino LVKA jau ankščiau viešai išreikštą nuomonę, kad žodis „bankas“ nebankinio kreditavimo paslaugų pavadinime ar reklamoje klaidina vartotojus ir gali klaidingai paveikti jų elgseną. „Įmonė su šiuo žodžiu pavadinime gali būti palaikyta banku, o banku palaikyta įmonė gali būti vertinama palankiau ir siejama su tam tikrais svarbiais privalumais,“ – tyrimo rezultatus apibendrina LVKA direktorius.
Tyrimą rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom Ad Research“ atliko šių metų vasario 16-22 dienomis, internetu buvo apklausti 503 respondentai.

LVKA siekia, kad būtų sugriežtinta reikalavimo, draudžiančio vartoti žodį „bankas“ juridinių asmenų, neveikiančių pagal Bankų įstatymą, pavadinimuose bei reklamoje, kontrolė. Asociacijos siekius palaiko ir Lietuvos bankas. 2009 metų pabaigoje Lietuvos reklamos biuras ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo LVKA kreipimąsi dėl neteisėto žodžio „bankas“ vartojimo greituosius kreditus teikiančių bendrovių „Mini bank“, „Dolcebankas“ ir „Paskola šiandien“ ir jų prekių ženklų pavadinimuose bei reklamoje.

Lietuvos reklamos biuro arbitražo komisija 2009 metų gruodžio mėnesį patvirtino, kad Lietuvoje veikiančios greitųjų kreditų bendrovės, savo pavadinimuose naudodamos žodį „bankas“, pažeidžia reklamos etikos kodekso nuostatą, kad reklama neturi sukelti painiavos dėl reklamuotojo tapatybės.

VVTAT Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi LVKA išdėstytas aplinkybes bei manydama, kad analizuojami minėtų įmonių veiksmai gali turėti klaidinančios reklamos požymių, perdavė šį klausimą nagrinėti Konkurencijos tarybai, kuri yra atsakinga už Nesąžiningos veiklos vartotojams draudimo įstatymo įgyvendinimą, kai nesąžininga komercinė veikla pasireiškia per reklamą. Konkurencijos taryba informavo minėtas įmones, kad jų reklama, kurioje naudojamas žodis „bankas“, gali turėti klaidinančios reklamos požymių, todėl siekiant išvengti Reklamos įstatymo pažeidimo, jos turėtų tokią reklamą pakeisti arba nutraukti. Šiuo metu vyksta tolesnis tyrimas bei yra renkami papildomi duomenys apie minėtų greitųjų kreditų bendrovių veiklą.

Apie Lietuvos vartojimo kredito asociaciją (LVKA)

Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) siekia įtvirtinti profesionalaus vartojimo kreditų paslaugų teikimo standartus, įgyvendinti atsakingo skolinimo politiką, tobulinti vartojimo kreditų veiklos teisinę aplinką.

LVKA nariai užima apie 80 proc. visos nebankinių vartojimo kreditų rinkos. 2009 m. III ketv. bendras narių vartojimo kreditų portfelis siekė daugiau nei 206,4 mln. Lt, naujai suteiktų kreditų suma sudarė per 35,5 mln. Lt, o bendras klientų skaičius išaugo iki 150 tūkst.
LVKA steigėjai yra UAB „General Financing“ („Kreditas 123“), UAB „Moment Credit“, UAB „MCB Finance“.

2009 metų pabaigoje BIGBANK paskolų portfelis buvo lygus 2,053 mlrd. EEK (~0,45 mlrd. LTL), tai yra 10,3% mažiau nei 2008 metais. Paskolų portfelis Lietuvoje išaugo 17,0%. Estijoje išduotos paskolos sudarė 47,1%, Latvijoje – 40,6%, o Lietuvoje – 12,3% viso banko paskolų portfelio.

Konsoliduotas grynasis BIGBANK AS pelnas 2009 metais siekė 117,1 mln. EEK (~25,84 mln. LTL), palyginti su 144,7 mln. EEK (~31,93 mln. LTL) 2008 metais. Pelnas be atidėjinių ir pagautės siekė 298,3 mln. EEK (~65,83 mln. LTL), palyginti su 287,1 EEK (~63,35 mln. LTL) 2008 metais. Daugiausia įtakos pelnui turėjo sumažėjusios palūkanų pajamos, išaugę paskolų atidėjiniai ir sumažėjusios veiklos išlaidos. Palūkanų pajamos praėjusiais metais siekė 583,3 mln. EEK (~128,72 mln. LTL), o palūkanų išlaidos – 198,6 mln. EEK (~43,82 mln. LTL).

2009 metų pabaigoje terminuotieji indėliai sudarė 1,173 mlrd. EEK (~258,85 mln. LTL) palyginti su 630,6 mln. EEK (~139,15 mln. LTL) 2008 metų pabaigoje.

2009 metais BIGBANK tęsė konservatyvią likvidumo valdymo politiką – banko likvidus turtas išaugo iki 551,113 mln. EEK (~121,61 mln. LTL) arba 19,8% visų aktyvų, palyginti su 479,392 mln. EEK (~105,79 mln. LTL) ar 16,5% 2008 metų pabaigoje.

Augo rezervai, skirti galimiems paskolų nuostoliams. 2009 metų pabaigoje paskolų atidėjiniai ir palūkanų pajamos sudarė 409,015 mln. EEK (~90,26 mln. LTL), palyginti su 210,781 mln. EEK (~46,51 mln. LTL) 2008 metų pabaigoje. Išieškojimo pajamos išliko stabilios ir sudarė 124,9 mln. EEK (~27,56 mln. LTL) palyginti su 129,0 mln. EEK (~28,47 mln. LTL) 2008 metų pabaigoje.

BIGBANK AS valdybos pirmininko Targo Raus teigimu, atsižvelgdamas į sudėtingą makroekonominę padėtį, BIGBANK vykdė konservatyvią kreditavimo politiką.Tuo pat metu bankas išliko pelningas bei įžengė į naujas rinkas. „Plėtra į kitas užsienio šalis išlieka mūsų tikslu ir 2010 metais,“ sakė Targo Raus.

—
BIGBANK AS yra didžiausias bankas Baltijos šalyse, besispecializuojantis išskirtinai kreditų ir terminuotųjų indėlių fiziniams asmenims rinkoje. 2009 metų pabaigoje BIGBANK AS grupėję dirbo 394 darbuotojai, bankas turėjo 28 klientų aptarnavimo skyrius Baltijos šalyse ir Suomijoje. Austrijoje ir Vokietijoje BIGBANK teikia tarptautinę (angl. „cross border“) terminuotųjų indėlių paslaugą.

BIGBANK AS filialas Lietuvoje pradėjo veiklą 2007 m. rugsėjo mėnesį. Šiandien Lietuvoje jis turi 10 klientų aptarnavimo skyrių, esančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Mažeikiuose.

Metinė kredito grąžinimo norma yra procentais išreikšta suma, kurią pasiskolinęs asmuo turi mokėti už suteiktą kreditą, įskaitant palūkanas, visus, net ir įmokų mokėjimo, mokesčius, administracines išlaidas. Kitaip tariant, MKGN parodo galutinę vartojimo kredito kainą. „Kuo mažesnė metinė kredito grąžinimo norma, tuo mažiau reikės mokėti už kreditą, – teigia K. Balakinas. – Metinę kredito grąžinimo normą privalo paskaičiuoti ir nurodyti bet kuris kreditorius, ar tai būtų bankas, finansų įstaiga ar lizingo bendrovė, teikiantis vartojimo kreditus kaip tai nurodo Civilinis kodeksas“.
Kuo vartojimo kreditui taikomos mažesnės palūkanos, papildomi, net ir įmokų mokėjimo, mokesčiai, administracinės išlaidos, tuo MKGN yra mažesnė. MKGN dydis priklauso ir nuo kredito termino bei sumos dydžio – kuo didesnė suma ir ilgesniam laikui skolinamasi, tuo MKGN yra mažesnė. Pavyzdžiui, skolinantis 1000 litų  mėnesiui ir metams už tą pačią, tarkime 100 litų, kainą, per metus grąžinamo kredito MKGN bus mažesnė už tik mėnesiui paimto.
„Metinė kredito grąžinimo norma gali kisti ir priklausomai nuo situacijos rinkoje. Dabar, krizės metu, šis dydis bendrai rinkoje yra kiek aukštesnis nei anksčiau, – pasakoja „General Financing“ direktorius. – MKGN reikalinga būtent tam, kad žmogus galėtų lengvai susigaudyti, kiek brangiau ar pigiau jam skolina skirtingos finansų įstaigos“.
MKGN apskaičiavimo tvarką, kuri yra vienoda tiek bankams, tiek finansų įstaigoms, tiek ir lizingo bendrovėms, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas.

Apie finansų įstaigą „General Financing”
Finansų įstaiga „General Financing”, priklausanti Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei, Lietuvoje valdo prekės ženklą „Kreditas 123“ ir yra viena Lietuvos vartojimo kreditų ir vartotojiško lizingo rinkos lyderių.
Finansų įstaigos „General Financing“ vartojimo kreditai yra teikiami daugiau nei 800 vietų visoje Lietuvoje: 11 bendrovės klientų aptarnavimo skyrių, daugiau nei 260 „Lietuvos pašto“ skyrių, „Maxima X XX XXX“, „Topo centro“ parduotuvėse bei kitose „General Financing“ ir „Kredito 123“ ženklu pažymėtose partnerių parduotuvėse ar paslaugų teikimo vietose. „General Financing“ turi virš 110 tūkstančių klientų.
„General Financing“ vartotojiško lizingo paslaugų ir vartojimo kreditų portfelis neaudituotais duomenimis 2009 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 153,3 mln. litų. 2009 metų trečiąjį ketvirtį bendrovė suteikė 12,4 tūkst. naujų vartojimo kreditų, įgijo daugiau nei 8 tūkst. naujų klientų.
Finansų įstaiga „General Financing“ yra Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupės dalis. „Societe Generale“ atstovybėse 85 pasaulio šalyse dirba per 163 tūkst. darbuotojų, aptarnaujama daugiau kaip 30 mln. privačių klientų.
Finansų įstaiga „General Financing“ priklauso Lietuvos vartojimo kredito asociacijai, kuri vienija finansų įmones, siekiančias įtvirtinti profesionalaus vartojimo kreditų paslaugų teikimo standartus, įgyvendinti atsakingo skolinimo politiką, tobulinti vartojimo kreditų veiklos teisinę aplinką.

Kviečiame pažiūrėti filmą lietuvių kalba, apie google paieškų sistemą, google bendrovę bei jos įkūrėjus, darbuotojus, darbo pobūdį.

„2009 metai visai aviacijos pramonei buvo vieni sunkiausių, ir tai lėmė gili recesija, veikianti pasaulinę ekonomiką nuo finansinės krizės pradžios. 2009 m. vasarį SAS grupė, siekdama įveikti išorinius ir vidinius iššūkius, pristatė atnaujintą SAS Strateginę programą. Ryškus ekonomikos nuosmukis sąlygojo verslo kelionių sumažėjimą, o tai turėjo didelės įtakos visai aviacijos pramonei. Rinkos sąlygos blogėjo sparčiau nei buvo tikėtasi metų pradžioje. Dėl silpnos ekonomikos 2009 m. mažėjo SAS keleivių skaičius bei pajamos, o tai turėjo neigiamą poveikį SAS likvidumui”, – teigia SAS grupės prezidentas ir kompanijos vadovas Mats Jansson.

Skandinavijos avialinijų SAS pozicijoms stiprinti kaštų taupymo programoje buvo numatytos priemones, kurių pagalba siekiama sutaupyti papildomus beveik 682 mln. litų (2 mlrd. Švedijos kronų), iš viso siekiant sutaupyti 2,5 mlrd. litų (7,3 mlrd. Švedijos kronų), iš kurių apie 1,7 mlrd. litų (5 mlrd. Švedijos kronų) turės būti akumuliuoti per 2010 metus. Be to, su lakūnų ir įgulos narių profesinėmis sąjungomis buvo pasirašytas ketinimų protokolas, aiškiai apibrėžiantis įsipareigojimus, kurių pagalba per pirmąjį 2010 m. ketvirtį planuojama papildomai sutaupyti apie 170 mln. litų (500 mln. Švedijos kronų).
SAS paskelbė naują akcijų emisiją, kurios vertė sudarys 1,7 mlrd. litų (5 mlrd. Švedijos kronų), tokiu būdu siekiant sustiprinti SAS likvidumo pozicijas ir užsitikrinti paramą tolesniam SAS Strateginės programos įgyvendinimui. Naujai akcijų emisijai pritarė visų trijų šalių vyriausybių, kaip pagrindinių akcininkių, atstovai, taip pat didžiausias privatus akcininkas – „Knut and Alice Wallenberg“ Fondas.

Skandinavijos avialinijos SAS 2009 m. patyrė beveik 519 mln. litų (1,522 mlrd. Švedijos kronų) nuostolį, tačiau nuostolių apimtis padėjo sumažinti įgyvendinama kaštų taupymo programa. Vadovaujantis SAS Strategine programa praėjusiais metais buvo mažinamas lėktuvų parkas – iki 2009 metų pabaigos jau buvo atsisakyta 18 orlaivių (iš viso planuojama atsisakyti 21 orlaivio). Per paskutinįjį metų ketvirtį vietų užimtumo lėktuvuose rodikliai ženkliai pagerėjo (keleivių skaičiaus didėjimo tendencija buvo pastebima paskutiniuosius šešis 2009 m. mėnesius). Tam įtakos turėjo įgyvendintas lėktuvų skaičiaus mažinimas bei pirmieji paklausos stabilizavimosi ženklai.

SAS papildė savo Strateginę programą nauja komercine koncepcija „Aptarnavimas ir paprastumas”. Oro transporto bendrovė, 2009 metais išsaugojusi stiprias pozicijas rinkoje, ir toliau sieks gerinti skrydžių punktualumą. Praėjusiais metais SAS buvo pripažintos punktualiausiomis avialinijomis Europoje ir užėmė trečiąją vietą pagal punktualumą tarp didžiųjų pasaulio avialinijų. SAS taip pat išlaiko lyderių pozicijas inovacijų srityje. Pavyzdžiui, avialinijos pristatė visiškai automatizuotą biometrinio registravimosi sistemą vietiniams skrydžiams tarp Skandinavijos šalių, taip pat mobiliuosius įlaipinimo pasus.
„SAS Strateginė programa mums suteikia tvirtą pagrindą tolesniems veiksmams. Kaštų taupymo priemonės, efektyvesnės ir labiau centralizuotos organizacijos formavimas, su profesinėmis sąjungomis pasirašytas ketinimų protokolas su aiškiais apibrėžtais įsipareigojimais mums padės žengti ekonomikos atsigavimo link“, – teigia SAS grupės prezidentas ir kompanijos vadovas Mats Jansson.

Apie SAS grupę:

Suformuota 1927 metais, „Scandinavian Airlines System“ (SAS) yra viena seniausių ir didžiausių Europos civilinės aviacijos bendrovių. Kontrolinį SAS akcijų paketą – 51 proc. akcijų – valdo Švedijos (21,4 proc.), Danijos (14,3 proc.) ir Norvegijos (14,3 proc.) vyriausybės.
SAS įmonių grupė yra viena iš tarptautinio aviacijos bendrovių susivienijimo „Star Alliance“ steigėjų. 1997 metais įkurtas aljansas šiuo metu jungia 21 įvairių šalių aviacijos įmonę, tarp kurių tokie aviacijos rinkos gigantai kaip Jungtinių Amerikos Valstijų „United Airlines“, Japonijos „All Nippon Airways“ ir Vokietijos „Lufthansa“.
SAS – pirmoji užsienio aviakompanija, 1992 metais pradėjusi reguliarius skrydžius į Vilnių. Šiuo metu SAS vykdo reisus tarp Danijos sostinės Kopenhagos ir Vilniaus 14 kartų per savaitę, o tarp Kopenhagos ir Palangos – 19 kartų per savaitę.

Aktyvus veiklos koordinavimas Pabaltijo regione užtikrins nuolatinį dalinimąsi ištekliais – tiek žmogiškaisiais, tiek technologiniais, bendrų projektų kūrimą. Vykdant bendrus projektus viso Pabaltijo mastu, bus užtikrinami mažesni kaštai ir paprastesnis projektų valdymas įmonės klientams.

P. I.Suursoo teigimu, 2009 m. IDC tyrimo duomenimis „informacinių technologijų (IT) paslaugų pramonė transformuojasi. Tai ilgas, lėtas procesas, apimantis įsigyjamas IT paslaugas, padidėjusį IT ir verslo paslaugų integravimą, naujų paslaugų teikimo modelių atsiradimą. Daugelis įmonių išvystė galimybes samdyti specialistus iš išorės, sukūrė atitinkamus kainodaros modelius, o dabar ieško būdų, kaip standartizuoti technologijas ir metodologijas, teikti paslaugas internetu arba nauja forma, plėsti veiklą verslo paslaugų sektoriuje. „Columbus IT“ grupė taip pat ieško galimybių, kaip panaudoti grupės potencialą. Todėl darbo grupės Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse dalinasi žiniomis, kurdamos naujus produktus ir dalyvaudamos bendruose projektuose. Į šį procesą netrukus įtrauksime ir lietuvių specialistų komandas.“

Ponui Ivo antrina UAB „Columbus IT Partner“ direktorius Marius Važgauskas: „Būdami tarptautinės Columbus IT grupės, vienijančios daugiau kaip 1100 darbuotojų 30-yje biurų visame pasaulyje, nare, UAB „Columbus IT Partner“ pastaruosius pora metų aktyviai taiko pasaulinę praktiką Lietuvos įmonėse, tiek diegdama užsienio partnerių sprendimus, tiek ir padėdama klientams plėsti verslą už Lietuvos ribų. Lietuvos specialistų komandos jau kuris laikas sėkmingai dirba Pabaltijo regione, tačiau ekonominio nuosmukio laikotarpiu to nebeužtenka. Glaudžiai koordinuojant „Columbus IT“ grupės veiklą Pabaltijo šalyse, bus išvengta darbuotojų trūkumo vienoje ar kitoje šalyje bei panaudota geriausia įmonėse sukaupta Microsoft Dynamics verslo valdymo sistemų diegimo, projektų valdymo, klientų aptarnavimo praktika.“

„Mobotix“ verslo plėtros vadovas Šiaurės ir Baltijos šalyse Bo Orbjergas (Bo Ųrbjerg) Baltijos regione mato daug žadančių verslo galimybių. „Matome galimybę pakeisti visą analoginę stebėjimo įrangą skaitmenine, todėl iki 2015 metų tikimės tapti Baltijos šalių rinkos lyderiais. Manau, jog rinka šiam perėjimui jau yra pasiruošusi ir tai nutiks greitai – nuo 2013 metų analoginių sistemų rinkoje likti nebeturėtų“, – sako Bo Orbjergas.

Apsaugos sistemos su integruota nemokama programine įranga
„Mobotix“ stebėjimo sistemose naudojama decentralizuota įrašymo sistema, kuriai reikia mažiau duomenų saugojimo įrangos, be to, nereikia papildomai pirkti nei programinės įrangos sistemai valdyti, nei naudojimo licencijos. Nauja technologija leidžia sutaupyti, lyginant su tradicinėmis vaizdo stebėjimo sistemomis.

„Mes esame vieninteliai rinkoje, siūlantys stebėjimo kameras su integruota duomenų laikmena ir programine įranga, o tai leidžia lengvai ir greitai paruošti sistemą darbui. Dauguma mūsų konkurentų programinę įrangą, duomenų laikmenas, tvirtinimo ar kitas dalis parduoda atskirai, tačiau mums tai paprasčiausiai nepriimtina. Ar Jūs pirktumėte automobilį be ratų ir variklio?“, – stebisi Bo Orbjergas.
Visos „Mobotix“ stebėjimo kameros turi 3 milijonų taškų raiškos objektyvą, ypač tvirtą, praktiško dizaino korpusą. Šioms kameros beveik arba iš viso nereikalinga priežiūra. Dėl šių savybių jos puikiai tinka ne tik dideliems objektams, pvz., oro uostams, bet ir smulkiajam verslui bei privačioms valdoms.

Naujausias „Mobotix“ modelis Q24M turi elegantišką ir ypač kompaktišką kupolo formos korpusą bei pusrutulio formos objektyvą. Pusrutulio formos objektyvo matymo laukas yra 360 laipsnių, todėl vienu metu galima stebėti visą kambarį. Panoramos funkcija apjungia iš keturių šalių matomą vaizdą ir pateikia jį viename ekrane. Didelės raiškos, pusrutulio formos objektyvas ir vidinis skaitmeninis įrašymo įrenginys leidžia matyti visą kambarį tik su viena „Mobotix“ Q24M kamera ir geba saugoti aukštos kokybės įrašus.

Apie kompaniją „Mobotix AG“

„Mobotix AG“ yra didelės raiškos skaitmeninių vaizdo apsaugos kamerų tiekėja Europoje. „Mobotix AG“ akcijomis yra prekiaujama biržoje. Nuo kompanijos įkūrimo Vokietijoje 1999 metais, kompanija tapo pirmaujančia tinklo kamerų technologijos pradininke, o decentralizacijos idėja žymiai sumažino didelės raiškos vaizdo sistemų priežiūros kaštus ir leido užimti lyderės pozicijas šioje rinkoje. Visame pasaulyje „Mobotix“ vaizdo sistemas naudoja ambasados, oro uostai, traukinių stotys, jūrų uostai, degalinės, viešbučiai, greitkeliai.

BIGBANK AS filialo Lietuvoje bendrieji aktyvai 2009 metų pabaigoje sudarė 60,9 mln. LTL, palyginti su 58,3 mln. LTL trečiojo ketvirčio pabaigoje. Ketvirtajame praėjusių metų ketvirtyje filialo paskolų portfelis išaugo 1,5 mln. LTL ir 2009 metų pabaigoje siekė 55,9 mln. LTL.

Pasak BIGBANK AS filialo Lietuvoje vadovo Rolando Norvilo, bankas, nepaisant sunkmečio, pasiekė 2009 metų užsibrėžtą tikslą – visų metų darbas buvo pelningas. „2008 m. filialo veiklos rezultatas buvo 0,6 mln. LTL metinis nuostolis, kurį lėmė investicijos filialui Lietuvoje atidaryti ir jo plėtrai. Tačiau jau 2008 metų paskutiniame ketvirtyje filialas sugebėjo tapti pelningu ir šią tendenciją išlaikė visus 2009 metus. Rezultatams, be abejonės, įtakos turėjo ir mūsų vykdoma atsakingo ir konservatyvaus skolinimo politika – kiekvieną klientą vertiname individualiai. Be to, didelį dėmesį skiriame žmonėms, turintiems laikinų finansinių sunkumų, padedame jiems planuoti šeimos biudžetą, patariame kitais opiais finansiniais klausimais. Šių metų prioritetas išlieka tas pats – išduodamų paskolų kontrolė. Esminis skirtumas, kad šiais metais Lietuvoje planuojama paskolų išduoti daugiau negu 2009 metais, be to, ketiname įgyvendinti kitus sprendimus, kad klientams būtume dar prieinamesni,“ teigia BIGBANK AS filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas.

—
BIGBANK AS yra didžiausias bankas Baltijos šalyse, besispecializuojantis išskirtinai kreditų ir terminuotų indėlių fiziniams asmenims rinkoje. 2009 metų pabaigoje BIGBANK AS turėjo 28 klientų aptarnavimo skyrius Baltijos šalyse ir Suomijoje.

BIGBANK AS filialas Lietuvoje pradėjo veiklą 2007 m. rugsėjo mėnesį. Šiandien Lietuvoje jis turi 10 klientų aptarnavimo skyrių, esančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Mažeikiuose.