Tyrimas parodė, kad šalies gyventojai kreditavimo įmones, kurių pavadinimuose yra žodis „bankas“, dažniau palaiko bankais. Apklausti žmonės greitųjų kreditų bendroves „Dolce bankas“ ir „Mini Bank“ žymiai dažniau manė esant bankais negu kitas finansų įstaigas (atitinkamai 46,5 proc. ir 31,8 proc.). Kitos finansų įstaigos, savo pavadinimuose neturinčios šio žodžio, bankais buvo pavadintos žymiai rečiau: „Finastą“ banku pavadino 23,9 proc., „MomentCredit“ – 19,1 proc., „SMScredit“ – 15,7 proc., „General Financing“ – 14,1 proc. visų apklaustųjų. Tokia pati tendencija išryškėjo ir vertinant bendrovių logotipus: „Dolce banką“ banku pavadino 39 proc., „Mini Bank“ – 30,6 proc., „Finasta“ – 20,3 proc., „General Financing“ – 13,7 proc., „MomentCredit“ – 13,7 proc., „SMScredit“ – 12,3 proc. apklaustųjų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad šalies gyventojai, rinkdamiesi kreditus teikiančią įmonę, didelį dėmesį kreipia į tai, ar ji yra, ar nėra bankas. Net 66,8 proc. gyventojų yra svarbu, kad skolinanti įstaiga būtų bankas, ir tik 18,7 proc. iš jų šis faktas nėra svarbus.

Šalies gyventojams bankai žymiai labiau nei nebankinės kreditavimo įmonės asocijuojasi su patikimumu (83,5 proc.), galimybe paskolinti dideles sumas (82,3 proc.), skaidriomis paslaugomis (79,3 proc.), mažomis palūkanų normomis (66,4 proc.), mažais administravimo ir papildomais mokesčiais (40,4 proc.).

Pasak LVKA direktoriaus Pranciškaus Gerulio, visuomenės nuomonės tyrimas tik patvirtino LVKA jau ankščiau viešai išreikštą nuomonę, kad žodis „bankas“ nebankinio kreditavimo paslaugų pavadinime ar reklamoje klaidina vartotojus ir gali klaidingai paveikti jų elgseną. „Įmonė su šiuo žodžiu pavadinime gali būti palaikyta banku, o banku palaikyta įmonė gali būti vertinama palankiau ir siejama su tam tikrais svarbiais privalumais,“ – tyrimo rezultatus apibendrina LVKA direktorius.
Tyrimą rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom Ad Research“ atliko šių metų vasario 16-22 dienomis, internetu buvo apklausti 503 respondentai.

LVKA siekia, kad būtų sugriežtinta reikalavimo, draudžiančio vartoti žodį „bankas“ juridinių asmenų, neveikiančių pagal Bankų įstatymą, pavadinimuose bei reklamoje, kontrolė. Asociacijos siekius palaiko ir Lietuvos bankas. 2009 metų pabaigoje Lietuvos reklamos biuras ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo LVKA kreipimąsi dėl neteisėto žodžio „bankas“ vartojimo greituosius kreditus teikiančių bendrovių „Mini bank“, „Dolcebankas“ ir „Paskola šiandien“ ir jų prekių ženklų pavadinimuose bei reklamoje.

Lietuvos reklamos biuro arbitražo komisija 2009 metų gruodžio mėnesį patvirtino, kad Lietuvoje veikiančios greitųjų kreditų bendrovės, savo pavadinimuose naudodamos žodį „bankas“, pažeidžia reklamos etikos kodekso nuostatą, kad reklama neturi sukelti painiavos dėl reklamuotojo tapatybės.

VVTAT Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, įvertinusi LVKA išdėstytas aplinkybes bei manydama, kad analizuojami minėtų įmonių veiksmai gali turėti klaidinančios reklamos požymių, perdavė šį klausimą nagrinėti Konkurencijos tarybai, kuri yra atsakinga už Nesąžiningos veiklos vartotojams draudimo įstatymo įgyvendinimą, kai nesąžininga komercinė veikla pasireiškia per reklamą. Konkurencijos taryba informavo minėtas įmones, kad jų reklama, kurioje naudojamas žodis „bankas“, gali turėti klaidinančios reklamos požymių, todėl siekiant išvengti Reklamos įstatymo pažeidimo, jos turėtų tokią reklamą pakeisti arba nutraukti. Šiuo metu vyksta tolesnis tyrimas bei yra renkami papildomi duomenys apie minėtų greitųjų kreditų bendrovių veiklą.

Apie Lietuvos vartojimo kredito asociaciją (LVKA)

Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) siekia įtvirtinti profesionalaus vartojimo kreditų paslaugų teikimo standartus, įgyvendinti atsakingo skolinimo politiką, tobulinti vartojimo kreditų veiklos teisinę aplinką.

LVKA nariai užima apie 80 proc. visos nebankinių vartojimo kreditų rinkos. 2009 m. III ketv. bendras narių vartojimo kreditų portfelis siekė daugiau nei 206,4 mln. Lt, naujai suteiktų kreditų suma sudarė per 35,5 mln. Lt, o bendras klientų skaičius išaugo iki 150 tūkst.
LVKA steigėjai yra UAB „General Financing“ („Kreditas 123“), UAB „Moment Credit“, UAB „MCB Finance“.

Į konsorciumą įeina ir SEB bankai Latvijoje ir Lietuvoje, Latvijos „DnB Nord“ bankas ir „Swedbank Private Debt Fund“ fondas. SIG teigimu, kompanija nepaprastai vertina „Swedbank“ vaidmenį derinant restruktūrizavimo sutartį.

Pagal sutarties nuostatas, SIG įkūrėjai išpirko Skandinavijos investicijų bendrovės „Askembla“ turėtas SIG akcijas ir šiai įmonei pardavė savo dalį pirmaujančio sporto klubų tinklo „MyFitness“ akcijų. Nuo šiandien SIG kompanijos vienintelė savininkė yra „OÜ H&F“ bendrovė, kuri lygiomis dalimis priklauso Estijos verslininkams Anti Kalle ir Are Altraja. O „MyFitness“ priklauso investicijų bendrovei „Askembla“.

A.Kalle ir A.Altraja į SIG kompaniją taip pat konsolidavo kitas savo su sportu susijusias bendroves. Tarp jų – „Nike“ produkcijos platintoją Baltijos šalyse bendrovę „Jalajälg AS“ ir jos antrinę įmonę Latvijoje „SIA Vivasport“. Prognozuojama, kad konsoliduota 2009 metų SIG apyvarta sudarė 930 mln. Estijos kronų (204,6 mln. litų).

SIG valdybos nariai A.Kalle ir A.Altraja teigė, kad veiklos ir finansinė restruktūrizacija yra 18 mėnesių trukusio darbo rezultatas, kuriuo buvo patenkintos visos šalys.

„Buvo nagrinėjami keli veiksmų planai ir mes esame laimingi, kad per paskutiniuosius 6 mėnesius, bendradarbiaudami su „Swedbank“ ir jo vadovaujamu konsorciumu, suradome geriausią sprendimą, užtikrinantį tolimesnį SIG veiklos plėtojimą visose dabartinėse rinkose. Restruktūrizacijos metu mes įgyvendinome pokyčius, kurie leidžia sumažinti sąnaudas proporcingai sumažėjusiai apyvartai. Tai yra nepaprastas žygdarbis kompanijai, veikiančiai tokiu mastu“, – pažymėjo A.Kalle.

Pasak jo, kompanija dabar yra pasiruošus pasinaudoti ateities galimybėmis. Nuo 2009 metų pradžios SIG darbuotojų skaičius sumažėjo 645, buvo uždarytos 56 parduotuvės, o bendras prekybos plotas sumažėjo 17 tūkst. kvadratinių metrų. Šiandien SIG ir jos antrinėse įmonėse 4 šalyse dirba 986 žmonės, veikia 106 parduotuvės.

SIG valdybos nario A.Altrajos teigimu, kompanija tikisi, kad 2010 metais rinka stabilizuosis.

„2010 metų pabaigoje apyvarta bus šiek tiek smuktelėjusi, kadangi mes uždarėme pakankamai daug parduotuvių ir į SIG rezultatus neįtrauksime mūsų įmonių Rusijoje rezultatų“, – pridūrė jis.

Anot A.Altrajos, SIG misija – pagerinti savo klientų gerbūvį. „Žvelgdami į žmones slidinėjimo ir bėgimo trasose, kurie naudoja mūsų produktus, ir jų sveikai švytinčias akis, mes didžiuojamės, kad prie to prisidėjo ir kiekvienas iš 1000 SIG darbuotojų. Mūsų klientai, piliečiai ir visuomenė dėl to tapo sveikesni“, – sakė jis.

„Swedbank” finansų pertvarkymo ir atstatymo padalinio Baltijos šalyse vadovo Lars-Eriko Danielssono teigimu, dėmesys tvariam verslui ir kompromisui leido SIG ir kreditoriams pasiekti geriausią SIG restruktūrizavimo sprendimą.

„SIG turi potencialo, tačiau pasaulinė ekonomikos krizė smarkiai ją paveikė. Ne visos kompanijos gali prisitaikyti prie greitai besikeičiančios verslo aplinkos ir ne visos to gali norėti. Mūsų sutartis su SIG aiškiai parodo, kad jų komanda, tikėdama savo verslo plano pajėgumu, labai norėjo išlikti ir gali tai padaryti“, – tvirtino jis.

L.E.Danielssonas pridūrė, kad „Swedbank“, bendradarbiaudamas su savo klientais ir siekdamas padėti potencialą turinčioms kompanijoms prisitaikyti prie naujos aplinkos, vykdo restruktūrizavimo procesus visose trijose Baltijos šalyse.

„Esminiai dalykai čia – kliento ir banko bendradarbiavimas bei bendrų sprendimų ateičiai paieška. SIG su savo tarptautiniu prekybos verslu yra geras to pavyzdys“, – sakė jis.

Skandinavijos investicijų bendrovės „Askembla“ partneris Jensas Schrøderis teigė: “Būdama Baltijos šalių sporto prekių rinkos lyderė, SIG įrodo savo pajėgumą. Nepaisant finansinės krizės įtakos, „Sportland“ sugebėjo gauti bankų, akcininkų, tiekėjų bei darbuotojų palaikymą restruktūrizacijos procesams“.

„MyFitness“ sporto klubų tinklas, įkurtas A.Altraja ir A.Kalle bendradarbiaujant su „Askembla“ investiciniu fondu, toliau veiks valdomas „Askembla“ bendrovės. „Mūsų partnerystė padėjo per trumpą laiką geriausių Estijos sporto klubų tinklui įžengti į rinką. Mes esame dėkingi savo partneriams iš Švedijos už bendradarbiavimą ir linkime jiems kuo geriausios kloties plėtojant šį tinklą“, – teigė A.Altraja.

SIG antrinė įmonė „Sportland Eesti AS”, kurios 100 proc. akcijų priklauso SIG, valdo 37 parduotuves skirtingais prekės ženklais. Latvijoje „SIA Sporland“, nuo 2009 metų taip pat priklausanti SIG, valdo 26 parduotuves. Lietuvoje UAB „Sportland“, kurios 85 proc. akcijų priklauso SIG, yra didžiausia sporto ir laisvalaikio prekių platintoja Lietuvoje valdanti 30 parduotuvių ir atstovaujanti daugeliui pirmaujančių prekės ženklų. 2009 metais SIG pasitraukė iš Suomijos rinkos, kad galėtų sutelkti dėmesį į Baltijos šalių rinkas. Ukrainoje SIG ir toliau veiks pagal dabartinį verslo modelį. 10 proc. antrinės įmonės Ukrainoje „TOV Sportland“ priklauso vietos partneriams, ji čia valdo 9 parduotuves. Rusijoje SIG toliau veiks kaip mažesnysis akcininkas dviejose bendrovėse: „Sportland RUS“, valdančioje 15 parduotuvių, ir pirmaujančioje sporto prekių bendrovėje „Intersport RUS“, kuri valdo daugiau nei 100 parduotuvių Rusijoje.