Ekonominė situacija Lietuvoje


Liepos mėnesį centrinės valdžios skola – 21,1 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola liepos mėnesį padidėjo 204,1 mln. litų ir mėnesio pabaigoje buvo 21 185,9 mln. litų arba 21,1 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP (100 403 mln. litų).

Centrinės valdžios vidaus skola per mėnesį padidėjo 360,5 mln. litų ir mėnesiui baigiantis sudarė 7 126,3 mln. litų (33,6 proc. visos skolos). Vidaus finansų sektoriui centrinės valdžios sektorius buvo skolingas 5 814,6 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 561,8 mln. litų, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – 749,9 mln. litų.

Per mėnesį centrinės valdžios užsienio skola sumažėjo 156,4 mln. litų ir liepos 31 dieną sudarė 14 059,6 mln. litų (66,4 proc. visos skolos). Mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektorius užsienio bankams ir kitoms finansinėms institucijoms buvo skolingas 12 594 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 1 465,6 mln. litų.

Visa centrinės valdžios ilgalaikė skola sudarė 19 396,8 mln. litų (91,6 proc. visos skolos), trumpalaikė – 1 789,1 mln. litų (8,4 proc. visos skolos).

Nuo metų pradžios skola padidėjo 5 133,4 mln. litų, vidaus skola padidėjo 2 199,7 mln. litų, o užsienio skola – 2 933,7 mln. litų.

Antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus konsoliduota skola – 22,6 proc. prognozuojamo šių metų BVP

Finansų ministerijos duomenimis, šių metų antro ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus konsoliduota skola buvo 22 728,7 mln. litų ir sudarė 22,6 proc. prognozuojamo šių metų BVP (100 403 mln. litų).

Vidaus skola padidėjo 798,2 mln. litų ir siekė 8 411,4 mln. litų. Užsienio skola padidėjo 1 672,9 mln. litų ir birželio 30 dieną sudarė 14 317,3 mln. litų (63 proc. visos skolos). Pagrindinė užsienio skolos padidėjimo priežastis – birželio mėnesį tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai išplatinta nauja 500 mln. eurų (1 726 mln. litų) euroobligacijų emisija, kuri bus išperkama 2014 metais.

Valdžios sektoriaus skolą antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė: centrinės valdžios – 20 981,8 mln. litų, vietos valdžios – 1312,8 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų – 434,2 mln. litų skola.

Antrojo ketvirčio pabaigoje visa ilgalaikė skola buvo 20 651,6 mln. litų (90,9 proc. visos valstybės skolos), trumpalaikė skola – 2 077,1 mln. litų (9,1 proc. visos valstybės skolos). Didžiąją valstybės skolos dalį (85,2 proc.) sudarė vertybiniai popieriai.

Liepos mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos – 2 311,4 mln. litų

Finansų ministerijos duomenimis, liepos mėnesį centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 2 311,4 mln. litų, išlaidos – 2871,8 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 205,2 mln. litų. Liepą centrinės valdžios deficitas (grynasis skolinimasis) buvo 765,6 mln. lt ir sudarė 0,8 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP (100 403 mln. litų).

Daugiausia pajamų liepos mėnesį gauta iš mokesčių (44,7 proc. pajamų) ir socialinių įmokų (44,3 proc.). Didžiausia dalis išlaidų buvo skirta socialinėms išmokoms (56,6 proc. visų išlaidų).

Septynių šių metų mėnesių centrinės valdžios pajamos siekė 16051,5 mln. litų, išlaidos – 20478,2 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 1046,7 mln. litų. Septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus grynųjų pinigų srautų balansas buvo neigiamas (5473,4 mln. litų arba 5,4 proc. BVP).

Centrinės valdžios sektorius apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo ir Užimtumo), taip pat nebiudžetinius Privatizavimo, Garantinį, Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo, Žemės ūkio paskolų garantijų bei Santaupų atkūrimo sąskaitą, o taip pat Valstybės turto fondą ir Turto banką.

Centrinės valdžios sektoriaus statistiniai duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenų platinimo specialiaisiais standartais ir TVF 2001 metų Valstybės finansų statistikos vadovu.


Related posts

Leave a Comment