Interneto piratams gręsia sankcijos


pirataiNaujausių filmų bei muzikos nelegalus siuntimasis internetu daugeliui seniai atstojo įrašų pirkimą ir kino teatrų lankymą, kuris jau ima atrodyti moraliai pasenęs. Tačiau šitoks požiūris į Lietuvos bei užsienio autorių kūrybinę produkciją nėra normalus, – primena Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) ir, be perspėjimų bei informavimo, imasi kur kas labiau drastiškų žingsnių piratavimo problemai spręsti.

Praėjusią savaitę pasklidusi žinia apie Kauno policijai perduotus, įtariama, nelegaliai programinę įrangą bei muziką siuntusių vartotojų kompiuterių identifikavimo (IP) adresus, kurių surinkta per 100, sukėlė audringas internautų diskusijas.

Lietuvos muzikos, audiovizualinių kūrinių bei žaidimų programų gamintojus ir autorių teisių turėtojus vienijanti ir jų interesus ginanti LANVA tikina, kad tai tik pradžia, ir ragina vartotojus įsisąmoninti, kad nelegalus keitimasis filmais bei muzika negalės vykti visada.

Nemažai žmonių LANVA užmojuose bausti piratus įžvelgia kėsinimąsi į privatumą, lobistų proteguojamas iniciatyvas verslo sėkmei ir pajamoms užtikrinti.

Tuo metu, anot LANVA pirmininko Vyto Simanavičiaus, jeigu su virtualiu buitiniu piratavimu nebus kovojama, ilgainiui galime sulaukti momento, kai siųstis paprasčiausiai nebebus ką, nes tradicinė muzikos ir kino gamybos pramonė žlugs, neatlaikiusi interneto konkurencijos su senosiomis kūrybinės produkcijos sklaidos priemonėmis.

Kaip vartotojui atsilieps vasarą įsigalioję Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, susiję su informacijos sklaida, ir neseniai pasirašytas Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksas?

Etikos kodeksas tiesiogiai vartotojams netaikomas. Audiovizualinės produkcijos gamintojai ir kol kas tik vienas interneto paslaugų teikėjas pasirašė dėl etiškų veiksmų versle, autorinių ir gretutinių teisių gynimo.

Tuo metu ATPK korekcijos, įsigaliojusios liepos 28 d., svarbios visiems vartotojams. Sutinkamai su jomis, bausmė numatyta net už dalies kūrinio atgaminimą, viešą atlikimą ar viešą paskelbimą be teisių turėtojų leidimo ir bet kokį kitą panaudojimą įvairiais būdais bei priemonėmis nekomerciniais tikslais. Platinimas, gabenimas ir laikymas yra komerciniai tikslai, tuo metu atgaminimas, viešas paskelbimas ir panaudojimas – nekomerciniai. Už vieną pažeidimą gresia 1000-2000 litų dydžio bauda.

Vadinasi, savo reikmėms parsisiuntęs iš “torrent” ar kitokio tipo tinklalapio filmą ar muzikos albumą, tampi įstatymo pažeidėju?

Taip. Vartotojai dažnai painioja legalumą su vadinamuoju tuščios laikmenos mokesčiu, įskaičiuotu į tuščio disko, USB rakto arba išorinio kietojo disko kainą – mano, kad jis ir suteikia nebaudžiamą galimybę, liaudiškai tariant, “pumpuotis” kūrinius. Tačiau įstatymas teleidžia pasigaminti vieną kopiją asmeniniam naudojimui iš legalaus egzemplioriaus.

Jeigu kūrinį siuntiesi ne iš FTP serverio, o per “peer to peer” tinklą, siųsdamasis automatiškai daliniesi su kitais vartotojais – formaliai kalbant, padarai kūrinį viešai prieinamą kitiems tinklo vartotojams be teisių turėtojų leidimo. Įstatymas numato atsakomybę už sklaidą ne tik internetu, bet ir vidiniais tinklais.

Kalbos apie vartotojų šnipinėjimą yra nepamatuotos, nes ne visi žino šių sistemų veikimo principą. Instaliuodamasis bet kurią “peer to peer” programinę įrangą, turi sutikti su visomis jo naudojimo sąlygomis. Viena iš jų ir yra viešas aplankas, kuris atidaro į tavo kompiuterį kelią visiems norintiesiems. Sistema leidžia matyti visą vartotojo informaciją, užklausų į jo kompiuterį skaičių ir t. t. Vienas siųsis filmą, o kitas, gali būti, pasikėsins į tavo banko sistemų prisijungimo slaptažodžius. Taigi šios sistemos kelia pavojų ne tik autorių teisėms, bet ir vartotojo asmeninių duomenų saugumui.

Žinia apie rengiamą Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksą sukėlė daugybę diskusijų.

Kritikos buvo daug ir dažnai nepagrįstos. Kodeksą rengė viešųjų ryšių specialistai, teisininkai, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos vyriausybės specialistai, derinę dokumentą su Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktais. Tai – savireguliacinis dokumentas, įpareigojantis jį pasirašiusiuosius paisyti bendrų nuostatų.

Kalbant apie tai, kas sukėlė interneto paslaugų teikėjų pasipiktinimą, pagal kodeksą, jie turi įsipareigoti neteikti paslaugų, kurios pažeidžia autorių ir gamintojų teises. Pažymėtina, kad tarpininko atsakomybė interneto paslaugų teikėjams numatyta dar 2007-ųjų Vyriausybės nutarime. Surinkę įrodymus dėl kūrinių nelegalumo, siunčiame jiems įspėjimus, ir 90 proc. atvejų teikėjai pašalina prieigą. Tačiau, suprantama, jie stengiasi visais įmanomais būdais, kad ir neteisėtais, užsidirbti pinigų. Dažnai minėtieji sklaidos tinklai būna pačių interneto paslaugų teikėjų arba tinklų administratorių.

Pasiūlėme susitarti dėl to, kad pateikę pažeidėjo IP adresą, iš teikėjų galėtume gauti šio vartotojo duomenis. Šie sukilo, neva šitaip pažeisime žmonių privatumą. Tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išaiškino, kad tai būtų teisėta, nes teisėms tų, kurių interesai pažeisti, šiuo atveju – gamintojų, teikiamas prioritetas, palyginti su pažeidėjų interesais.

Mes norėtume suvienyti visus interneto paslaugų teikėjus, kad jie paisytų standartų, tačiau pajamų, kad ir nelegalių, nenori prarasti niekas, visi žvalgosi, ką pasakys kiti rinkos dalyviai.

Žinia, kad perdavėte per šimtą IP adresų policijai, sukėlė audringą reakciją. Ar ši istorija – dar vienas pagrūmojimas, ar ji jau turės baudomis išreikštas pasekmes?

Bus ir baudų, ir civilinių ieškinių, kuriuos pateiks autorinių teisių turėtojai. Teisiškai viskas sureguliuota visai gerai, ir pasakymai, neva “čia nieko neįrodysi”, kyla iš neišmanymo. Įrodyti, kad vyko nelegalus siuntimasis, teisėsaugininkams nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš vartotojo pozicijos. Be to, net jeigu pažeidėjas mėgintų neigti kaltę, reikėtų nepamiršti, kad už melagingus parodymus gresia baudžiamoji atsakomybė. Netgi pakeitus nuolatinį IP adresą į dinaminį, interneto paslaugų teikėjas turi visus prisijungimo ir pakeitimo duomenis. Be to, policijos tyrimas yra ne šiaip kažkieno smalsumas.

Kiek gali siekti civiliniai ieškiniai?

Turtinė žala gali siekti iki 200 proc. nuo mažmeninės produkto kainos. Jeigu, tarkim, programinės įrangos kaina 1000, 2000, 3000 litų arba atskirais atvejais per 13 tūkst. litų, išeina įspūdingos sumos. Pridėkime ir neturtinės žalos atlyginimą, kuris, atsižvelgiant į kompanijos žinomumą ir prestižą, gali siekti iki keliasdešimt tūkstančių litų.

Kokį susidomėjimą antipiratine veikla rodo pačios kompanijos? Ar realu, kad Lietuvą pasiektų didžiųjų kino, muzikos, programinės įrangos gamintojų ieškiniai?

Taip, juolab kad kai kurios kompanijos turi įgaliotus atstovus Lietuvoje. Pirkdami iš gamintojų licencijas demonstruoti bei platinti jų produkciją, jie investuoja į kūrybą, o toliau jau siekia užsidirbti sau iš sklaidos. Jie turi savo teisininkus ir yra suinteresuoti, kad platinimas vyktų tik legaliai.

Ką turėtų rinktis sąmoningas vartotojas?

Pirkti legalią programinę įrangą iš įgaliotų atstovų, eiti į kino teatrus bei asmeninėms reikmėms pirkti arba nuomotis legalius DVD diskus, įsigyti legalius muzikos įrašus virtualiose arba tikrose parduotuvėse. Sulaukiame daug klausimų iš tėvų, susirūpinusių, kaip sukontroliuoti atžalas, kurios internetu siunčiasi filmus bei muziką – juk už minėtuosius pažeidimus atsako tas, kuris sudarė sutartį su interneto paslaugų teikėju. Tėvams patartume ne tik pasikalbėti su vaikais, bet ir kreiptis pagalbos į kompiuterių specialistus, kurie padėtų įdiegti patikimą tinklalapių filtrą.

Kas gresia lietuviškiems “torrent” tinklalapiams?

Prieš vieną iš jų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kitų renkama informacija.

Arvydas BURGIS, telekomunikacijų bendrovės “Balticum TV” IP tinklo projekto vadovas

Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodekso nepasirašėme, nes iš jo mums neaišku, kaip techniškai bus galima įgyvendinti tokio pobūdžio susitarimą. Sekti visus savo klientus? Be to, vienas reikalas, tarkime, pedofilų platinama medžiaga, o kitas – tiesiog filmai ir muzika. Dėl “Balticum” FTP serverio, tai abipusiu sutarimu su LANVA jame pateikiama medžiaga reguliariai šalinama. Na ir, žinoma, pašalintume nelegalias laikmenas, jeigu LANVA nurodytų tai padaryti. Apskritai kalbant, asociacija, be abejonės, gali pasiekti savo iškeltus tikslus, tačiau, mano nuomone, rasti kaltus elektroninėje erdvėje būtų per sudėtinga, nes tą kaltę labai sunku įrodyti.

Informacinis šaltinis: “Vakarų ekspresas”


Related posts

One Thought to “Interneto piratams gręsia sankcijos”

  1. […] buvęs filmai.us tinklapio savininkas už tai, jog neteisėtai platino užsienio filmus internete. Visos neteisėtos pajamos (61 000litų) yra areštuotos. Iš jų 45tūkst. bus sumokėta Lietuvos […]

Leave a Comment