Viešieji ryšiai – tarpgrupinė komunikacija

Viešieji ryšiai

Viešieji ryšiaiInformaciniuose šaltiniuose viešieji ryšiai įvardijami tokie pat seni kaip ir visa žmonių rasė. Antikos laikais buvo kuriamas retorikos menas. Žmonijos istorijoje propagandos ir jos priemonių augimas siejamas su politinių, socialinių, religinių ir kitų idėjų plitimu. Neramumai valstybės viduje išryškina ne tik ginklų, bet ir žodžio galios svarbą – naujas, nežinomas idėjas paaiškinti plačiajam visuomenės ratui.

Viešieji ryšiai arba ryšiai su visuomene (angl. Public Relations) – tai planingi, į tikslinę adresatų grupę nukreipti komunikaciniai veiksmai, norint susikurti tam tikrą vardą ir sulaukti palankaus vertinimo ir siekiant jį išlaikyti. Viešieji ryšiai – planingos nuolatinės pastangos kurti ir išlaikyti gera valia bei tarpusavio supratimu pagrįstą organizacijos ir publikų komunikaciją (Institute of public Relations, 1987). Norint turėti grįžtamąjį ryšį, neužtenka jiems publikuoti tam tikros informacijos srautus, skirtus visuomenei. Sąvoka „publikos“ šiuose procesuose pažymi tas auditorijas ir komunikacijos adresatus, kurie yra reikšmingi organizacijos veiklos politikai. Publikomis gali būti vartotojai, žiniasklaida, valdžia, darbuotojai, vadovai, bendruomenė ir kt. Viešieji ryšiai reikalauja įsiklausti į duomenų gavėjų pozicijas, šiuo atveju kitų LR piliečių.

Viešieji ryšiai grindžiami svarbiu filosofiniu pamatu: sėkmingas organizacijos siekių formavimas ir įgyvendinimas neįsivaizduojamas be plačiosios visuomenės pritarimo, nes yra žinoma, kad žymiai paprasčiau viskas vyksta organizacijoje, kai viešieji ryšiai turi palaikymą ir nėra plataus abejingumo. Apibūdinti ryšių su visuomene sampratai yra naudojamos specifinės sąvokos: patikimumas, pasitikėjimas, komunikacija ir abipusio supratimo siekimas. Ši komunikacinė organizacija sugeba surasti būdų, kurių padedama leidžia LR piliečiams prisitaikyti prie vykstančių pokyčių valstybėje ir priimti juos. Viešieji ryšiai turi galią suvienyti išsiskyriančias nuomones ir požiūrius, apjungia vertybes, idėjas, institucijas ir individus.

Viešieji ryšiai gali būti suprantami plačiai ir apimti visą spektrą funkcijų: įvaizdžio formavimas, organizacijos reprezentavimas, vadovybės konsultavimas, krizių ir konfliktų vadyba, ryšiai su vyriausybe, papildomo finansavimo paieška, vidiniai ryšiai, ryšiai su vartotojais, ryšiai su bendruomene, ryšiai su žiniasklaida.
Nemaža visuomenės dalis „Viešųjų ryšių“ sąvoką supranta kaip puikią manipuliavimo priemonę. T.y. sukurti organizacijos įvaizdį, kuris prasilenkia su tikrove, o gretinama su apgaulės siekiu. Profesionalūs šios srities specialistai neturi tokių intensijų, jų darbas neprasilenkia su etiškumu, socialine atsakomybe. Jų metodai nėra paremti melu, neskaidrumu, jie siekia apibusio supratimo. Tuo remiantis galima spręsti, kad viešieji ryšiai ir jų organizacija kuria visuomenės poreikį atitinkančias paslaugas. Tokiu būdu vadovai ir darbuotojai gali būti patenkinti organizacijos įvaizdžiu ir sėkmingai pristatyti save suinteresuotiems adresatams. Taigi, organizacijos toliaregiška strategija remiasi, pirmiausia, gera reputacija publikos akyse.

Viešieji ryšiai ne tik sukuria organizacijos veidą, bet ir padeda organizacijai įgyti norimą pavidalą. Tiksliniu visuomenės tyrinėjimu, t. y. grįžtamuoju ryšiu ir įvertinimu nustatomi publikų nuotaika, poreikiai ir rūpesčiai, su kuriais susipažinęs ryšių su visuomene vadybininkas pristato organizacijos valdžiai. Viešieji ryšiai turi išsikeltus kelis svarbiausius aspektus: planingumas ir sistemingumas, tarpusavio supratimas, komunikacija ir vadyba. Taigi, ryšiai su visuomene yra vadybos disciplina, o jų praktika – organizacijos valdymo dalis.


Related posts

Leave a Comment